Vieta

Kuršių marios

10 teiginių15 įrašų0 ryšių

Vikipedijos įžanga

Kuršių marios, Kuršmarės, seniau vadintos Prūsų jūra (prūs. Kursjanmari, vok. Kurisches Haff, rus. Kуршский залив) – vandens telkinys Baltijos jūros baseine, nuo jūros atskirtas Kuršių nerija. Sembos pusiasalis skiria nuo Aismarių. Pietinė ir didesnė marių dalis priklauso Rusijos Kaliningrado sričiai. Bendras marių plotas yra 1584 km², tačiau Lietuvai priklausanti marių dalis tesudaro 381,6 km². Marių ilgis (nuo Klaipėdos sąsiaurio žiočių uosto vartuose iki marių pietinio kranto) 93 kilometrai, didžiausias plotis 46 kilometrai, siauriausia vieta esanti Klaipėdos sąsiauryje yra 390 m pločio. Kranto linijos ilgis 324 km; iš jų Lietuvai priklausančio vakarinio (Kuršių nerijos) kranto 60,35 km, rytinio kranto 98,94 kilometro. Kuršių marios susidarė prieš 3000 metų prieš mūsų erą, kai vėjas ir Baltijos jūros bangos suplakė siaurą Kuršių neriją. Savo kilme Kuršių marios yra bahiros tipo. Vandens apykaitos režimas – estuarinio tipo lagūna. Mariose yra viena sala – Kiaulės Nugara.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Kuršių marios yra istoriniuose šaltiniuose minima vandens telkinio vieta, svarbi susisiekimui, karo žygiams ir laivybai. Seniau jos vadintos Rusna, Kurtoniszke Russe ir Kurtom, o nuo XV amžiaus minimas kryžiuočių suteiktas Curisch-Haft vardas, siejamas su vakarinėje dalyje buvusia kuršių kolonija. Prūsijoje prie marių veikė mažos kolonijos, kurių pavadinimas aiškintas vietos žvejų, vadintų kuršiais, vardu. XIII–XIV amžių karo pasakojimuose minimas kariuomenės žygis užšalusiomis mariomis: ledas buvo toks minkštas, kad bangavo tarsi vanduo, tačiau kariai saugiai perėjo. Vėliau Algirdas ir Kęstutis, niokodami marių pakraščius, nužygiavo iki Deimenos, o 1612 metais mariose nukentėjo 40 laivų, tarp jų ir kauniečių.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Fiziniai bruožaiŠaltinių nesutarimas
  • Užšalusios Kuršių marios turėjo minkštą, bangavusį ledą, panašų į audros metu kylantį ir besileidžiantį vandenį.
  • Kuršių marios iki Klaipėdos ilgą laiką laikytos Nemuno tąsa.
  • Petro Dusburgiečio kronikoje aprašant kariuomenės žygį užšalusiomis mariomis.
  • Petro Dusburgiečio Prūsijos žemės kronikos komentare apie istorinį marių supratimą.
Paskirtis
  • Naudotos kariuomenei pereiti žiemą per ledą.
  • Petro Dusburgiečio kronikoje aprašomas kariuomenės traukimas per užšalusias ir ploną ledą turėjusias marias.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-002vidutinis

Kariuomenė traukė užšalusiomis Kuršių mariomis, kurių ledas buvo toks minkštas, kad bangavo tarsi vanduo.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Kai vėliau traukė su kariuomene užšalusiomis Kuršių mariomis556, išvydo nuostabų dalyką. Ledas buvo toks minkštas, kad bangavo nelyginant vanduo audros metu, kai, stipriam vėjui pučiant, jis kyla aukštyn ir krinta žemyn. Todėl ir žmonės tarpais kopė ledu sakytum į kalną, tarpais leidosi žemyn nelyginant į klonį, tačiau, viešpaties globojami, nė vienas nenuskendo.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Dėl to visai nedaug žmonių pavyko čia nukauti ar paimti į nelaisvę, tiesa, sudegino visus pastatus, o patys pernakvojo čia pat pastatytose palapinėse. Kai vėliau traukė su kariuomene užšalusiomis Kuršių mariomis556, išvydo nuostabų dalyką. Ledas buvo toks minkštas, kad bangavo nelyginant vanduo audros metu, kai, stipriam vėjui pučiant, jis kyla aukštyn ir krinta žemyn.
t-007vidutinis

1612 m. Kuršių mariose nukentėjo 40 laivų, tarp jų ir kauniečių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

Tai buvo tik pavienis šaltiniuose išlikęs atvejis. 1612 m. Kuršių mariose nukentėjo 40 laivų, tarp jų ir kauniečių.
t-006vidutinis

Teodoras Narbutas rašo, kad Kuršių marios senovėje vadintos Rusna, o nuo XV a. turėjo kryžiuočių suteiktą Curisch-Haft vardą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Priešais jos žiotis buvo protaka per Kuršių neriją prie Rasytės, kuri vadinosi Gausse. O pačios marios senovėje buvo vadinamos Rusna, Kurtoniszke Russe, Kurtom, o nuo XV amžiaus turi šiandienį kryžiuočių suteiktą Curisch-Haft, Kuršių įlankos, vardą, kilusį iš kuršių kolonijos, buvusios jos vakariniame gale; ją įkūrė Kuršo kryžiuočiai. 225 Taip pat negalima nepaminėti kai kurių paaiškinimų, susijusių su senovės Rusios miestais.
t-215029vidutinis

O pačios marios senovėje buvo vadinamos Rusna, Kurtoniszke Russe, Kur tom, o nuo XV amžiaus turi šiandienį kryžiuočių suteiktą Curisch-Haft, Kuršių įlankos, vardą, kilusį iš kuršių ko lonijos, buvusios jos vakariniame gale; ją įkūrė Kuršo kryžiuočiai.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Priešais jos žiotis buvo protaka per Kuršių neriją prie Rasytės, kuri vadinosi Gausse. O pačios marios senovėje buvo vadinamos Rusna, Kurtoniszke Russe, Kurtom, o nuo XV amžiaus turi šiandienį kryžiuočių suteiktą Curisch-Haft, Kuršių įlankos, vardą, kilusį iš kuršių kolonijos, buvusios jos vakariniame gale; ją įkūrė Kuršo kryžiuočiai. 225 Taip pat negalima nepaminėti kai kurių paaiškinimų, susijusių su senovės Rusios miestais.
t-004vidutinis

Kronikoje pasakojama, kad broliai, traukdami per ploną Kuršių marių ledą, buvo Dievo globojami.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Traukianti iš Lietuvos didelė brolių kariuomenė, dievo padedama, vidurnaktį sėkmingai perėjo per skylantį Nemuno ledą (III, 256); viešpats panašiai juos globojo, kai traukė per ploną Kuršių marių ledą (III, 285). Dievo ir švenčiausios panelės globojamas kryžiuočių karys, nukritęs nuo suklupusio žirgo ir atsilikęs nuo Žemaitijoje plėšikaujančios savo kariuomenės, pėsčiomis sėkmingai grįžo į Ragainę (III, 333).
Visi teiginiai ir įrodymai (10 teiginiai, 15 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)—44
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)—38
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)—11
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)—11
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)—11