Algirdas su Kęstučiu, teriodami Kuršių marių pakraščius, nužygiavo iki Deimenos.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 257
O Algirdas su Kęstučiu, teriodami Kuršių Marių pakraščiais, nužygiavo iki Deimenos^13. Dešimtmečiui praslinkus, lietuviai patyrė smūgį vėl pačioje Lietuvoje.
Kariuomenė traukė užšalusiomis Kuršių mariomis, kurių ledas buvo toks minkštas, kad bangavo tarsi vanduo.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 197
Kai vėliau traukė su kariuomene užšalusiomis Kuršių mariomis556, išvydo nuostabų dalyką. Ledas buvo toks minkštas, kad bangavo nelyginant vanduo audros metu, kai, stipriam vėjui pučiant, jis kyla aukštyn ir krinta žemyn. Todėl ir žmonės tarpais kopė ledu sakytum į kalną, tarpais leidosi žemyn nelyginant į klonį, tačiau, viešpaties globojami, nė vienas nenuskendo.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 198
Dėl to visai nedaug žmonių pavyko čia nukauti ar paimti į nelaisvę, tiesa, sudegino visus pastatus, o patys pernakvojo čia pat pastatytose palapinėse. Kai vėliau traukė su kariuomene užšalusiomis Kuršių mariomis556, išvydo nuostabų dalyką. Ledas buvo toks minkštas, kad bangavo nelyginant vanduo audros metu, kai, stipriam vėjui pučiant, jis kyla aukštyn ir krinta žemyn.
1252 m. Livonijos ordinas pradėjo statyti pilį ten, kur Kuršių marios jungiasi su Baltija.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 72
Tam tikslui 1252 m. Livonijos ordinas ėmė statyti pilį toje vietoje, kur Kuršmarės jungiasi su Baltija.
Kronikoje pasakojama, kad broliai, traukdami per ploną Kuršių marių ledą, buvo Dievo globojami.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 17
Traukianti iš Lietuvos didelė brolių kariuomenė, dievo padedama, vidurnaktį sėkmingai perėjo per skylantį Nemuno ledą (III, 256); viešpats panašiai juos globojo, kai traukė per ploną Kuršių marių ledą (III, 285). Dievo ir švenčiausios panelės globojamas kryžiuočių karys, nukritęs nuo suklupusio žirgo ir atsilikęs nuo Žemaitijoje plėšikaujančios savo kariuomenės, pėsčiomis sėkmingai grįžo į Ragainę (III, 333).
Kuršių marios iki Klaipėdos ilgą laiką laikytos Nemuno tąsa.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 54
Ilgą laiką ir Kuršių marios iki Klaipėdos laikytos Nemuno tąsa. Dusburgietis Nemuną vadina Memela (plg.
Teodoras Narbutas rašo, kad Kuršių marios senovėje vadintos Rusna, o nuo XV a. turėjo kryžiuočių suteiktą Curisch-Haft vardą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 220
Priešais jos žiotis buvo protaka per Kuršių neriją prie Rasytės, kuri vadinosi Gausse. O pačios marios senovėje buvo vadinamos Rusna, Kurtoniszke Russe, Kurtom, o nuo XV amžiaus turi šiandienį kryžiuočių suteiktą Curisch-Haft, Kuršių įlankos, vardą, kilusį iš kuršių kolonijos, buvusios jos vakariniame gale; ją įkūrė Kuršo kryžiuočiai. 225 Taip pat negalima nepaminėti kai kurių paaiškinimų, susijusių su senovės Rusios miestais.
1612 m. Kuršių mariose nukentėjo 40 laivų, tarp jų ir kauniečių.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 211
Tai buvo tik pavienis šaltiniuose išlikęs atvejis. 1612 m. Kuršių mariose nukentėjo 40 laivų, tarp jų ir kauniečių.
Prūsijoje prie Kuršių marių buvo mažų kolonijų, siejamų su kuršiais.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 291
yra mažų kolonijų Prūsijoje prie Kuršių marių, kurios pavadintos jų vardu, nes tenykščiai žvejai buvo vadinami kuršiais
Kuršių marios skalavo Sambiją šiaurėje ir rytuose.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 366
šiaurėje ir rytuose ją skalavo jūra ir Kuršių marios.
O pačios marios senovėje buvo vadinamos Rusna, Kurtoniszke Russe, Kur tom, o nuo XV amžiaus turi šiandienį kryžiuočių suteiktą Curisch-Haft, Kuršių įlankos, vardą, kilusį iš kuršių ko lonijos, buvusios jos vakariniame gale; ją įkūrė Kuršo kryžiuočiai.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 220
Priešais jos žiotis buvo protaka per Kuršių neriją prie Rasytės, kuri vadinosi Gausse. O pačios marios senovėje buvo vadinamos Rusna, Kurtoniszke Russe, Kurtom, o nuo XV amžiaus turi šiandienį kryžiuočių suteiktą Curisch-Haft, Kuršių įlankos, vardą, kilusį iš kuršių kolonijos, buvusios jos vakariniame gale; ją įkūrė Kuršo kryžiuočiai. 225 Taip pat negalima nepaminėti kai kurių paaiškinimų, susijusių su senovės Rusios miestais.