vieta

Kuršių marios

7 teiginiai11 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 7 teiginiai ir visi 11 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–10 iš 10 rodomų įrašų

t-001aukstas

Algirdas su Kęstučiu, teriodami Kuršių marių pakraščius, nužygiavo iki Deimenos.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 257

O Algirdas su\nKęstučiu, teriodami Kuršių Marių pakraščiais, nužygiavo iki Dei\nmenos^13. Dešimtmečiui praslinkus, lietuviai patyrė smūgį vėl pa\nčioje Lietuvoje.

t-002vidutinis

Kariuomenė traukė užšalusiomis Kuršių mariomis, kurių ledas buvo toks minkštas, kad bangavo tarsi vanduo.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 197

Kai vėliau traukė su kariuomene užšalusiomis Kuršių mariomis556, išvydo nuostabų dalyką. Ledas buvo toks minkštas, kad bangavo nelyginant vanduo audros metu, kai, stipriam vėjui pučiant, jis kyla aukštyn ir krinta žemyn. Todėl ir žmonės tarpais kopė ledu sakytum į kalną, tarpais leidosi žemyn nelyginant į klonį, tačiau, viešpaties globojami, nė vienas nenuskendo.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 198

Dėl to visai nedaug žmonių pavyko čia nukauti ar paimti į nelaisvę, tiesa,\nsudegino visus pastatus, o patys pernakvojo čia pat pastatytose palapinėse. Kai vėliau\ntraukė su kariuomene užšalusiomis Kuršių mariomis556, išvydo nuostabų dalyką. Ledas\nbuvo toks minkštas, kad bangavo nelyginant vanduo audros metu, kai, stipriam vėjui\npučiant, jis kyla aukštyn ir krinta žemyn.

t-003vidutinis

1252 m. Livonijos ordinas pradėjo statyti pilį ten, kur Kuršių marios jungiasi su Baltija.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 72

Tam tikslui 1252 m. Livo-\nnijos ordinas ėmė statyti pilį toje vietoje, kur Kuršmarės\njungiasi su Baltija.

t-004vidutinis

Kronikoje pasakojama, kad broliai, traukdami per ploną Kuršių marių ledą, buvo Dievo globojami.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 17

Traukianti iš Lietuvos didelė brolių kariuomenė, dievo padedama,\nvidurnaktį sėkmingai perėjo per skylantį Nemuno ledą (III, 256); viešpats panašiai juos\nglobojo, kai traukė per ploną Kuršių marių ledą (III, 285). Dievo ir švenčiausios panelės\nglobojamas kryžiuočių karys, nukritęs nuo suklupusio žirgo ir atsilikęs nuo Žemaitijoje\nplėšikaujančios savo kariuomenės, pėsčiomis sėkmingai grįžo į Ragainę (III, 333).

t-005vidutinis

Kuršių marios iki Klaipėdos ilgą laiką laikytos Nemuno tąsa.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 54

Ilgą laiką ir Kuršių marios iki Klaipėdos laikytos Nemuno tąsa.\n Dusburgietis Nemuną vadina Memela (plg.

t-006vidutinis

Teodoras Narbutas rašo, kad Kuršių marios senovėje vadintos Rusna, o nuo XV a. turėjo kryžiuočių suteiktą Curisch-Haft vardą.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 220

Priešais jos žiotis buvo protaka per Kuršių neriją prie Rasytės, kuri vadinosi Gausse. O pačios marios senovėje buvo vadinamos Rusna, Kurtoniszke Russe, Kur tom, o nuo XV amžiaus turi šiandienį kryžiuočių suteiktą Curisch-Haft, Kuršių įlankos, vardą, kilusį iš kuršių ko lonijos, buvusios jos vakariniame gale; ją įkūrė Kuršo kryžiuočiai. 225 Taip pat negalima nepaminėti kai kurių paaiškinimų, susijusių su senovės Rusios miestais.

t-007vidutinis

1612 m. Kuršių mariose nukentėjo 40 laivų, tarp jų ir kauniečių.

Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

PDF 211

Tai buvo tik pavienis šaltiniuose išlikęs atvejis. 1612 m. Kuršių mariose nukentėjo 40 lai- vų, tarp jų ir kauniečių.

c-003Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Pruzze, Pruze ir pan. (MPKP, 1, p. 13—14). XII—XIII a. istoriniuose aktuose vardas dar nenusistovėjęs: Pruzia (1141 m.—PUB, 1, 1, Nr. 2, p. 1; 1212 m.— Nr. 10, p. 7; 1222 m.— Nr. 41 A, p. 30), Pruscia (1210 m.— ten pat, Nr. 5, p. 4; 1216—1217 m.— Nr. 14, p. 10; 1218 m.— Nr. 23, p. 17; 1222 m.— Nr. 41 B, p. 27; 1226 m.— Nr. 56, p. 42; 1243 m.— Nr. 143, p. 108), Prussia (1212 m..— ten pat, Nr. 6, p. 5; Nr. 7, p. 6; 1224 m.— Nr. 52, p. 38), Prutia (1216 m.—ten pat, Nr. 9, p. 7; 1222 m.— Nr. 41, p. 28), Prusia (1223 m,— ten pat, Nr. 46, p. 34; 1230 m.— Nr. 75, p. 56), Prucia (1228 m.— ten pat, Nr. 67, p. 49—50).

c-004Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Dievo ir švenčiausios panelės globojamas kryžiuočių karys, nukritęs nuo suklupusio žirgo ir atsilikęs nuo Žemaitijoje plėšikaujančios savo kariuomenės, pėsčiomis sėkmingai grįžo į Ragainę (III, 333). Tai jau ne vien religinė, bet ir politinė autoriaus tendencija, nes nuolat pabrėždamas dievo pagalbą kryžiuočių veiksmams, jis juos visur teisino ir skatino. Kronikoje akcentuojama, kad kryžiuočių, žuvusių kovoje su prūsais ar lietuviais, sielos einančios į dangų ir tuo pelnančios amžiną palaimą, kad žuvusius laiminanti pati mergelė Marija, o jų sielas po mūšio neša angelai ir t. t. (III, 41, 69, 86, 87). Prūsijoje karų dalyviams dievas netgi atleidžiąs bausmes, už kurias šiaip gresiąs amžinas pasmerkimas (III, 54).

c-006Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Takas čia buvo toks siauras, kad niekas jo negalėjo apeiti, todėl visi ėjo per jį. Skydas, kuriuo jis, negalėdamas atsistoti, prisidengė, sutrupėjo į mažiausius gabalėlius. Galop, kai jau visi per jį perėjo, jis, dievo padedamas, pasikėlė; kadangi neturėjo žirgo, be to, kadangi tolumoje matė tarną, sėdintį ant žirgo ir vedantį kitą ristūną — pažabotą juodį, jis nuėjo prie jo ir pasiprašė vieno žirgo, tačiau šis įniršęs užjojo ant jo, parbloškė jį žemėn ir, kelis kartus prajojęs, jį sutrypė.