Lietuvos istorijos žinių lobynas
vieta
7 teiginiai11 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Tam tikslui 1252 m. Livonijos ordinas ėmė statyti pilį toje vietoje, kur Kuršmarės jungiasi su Baltija.
Patikrinti teiginiai
Algirdas su Kęstučiu, teriodami Kuršių marių pakraščius, nužygiavo iki Deimenos.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
O Algirdas su\nKęstučiu, teriodami Kuršių Marių pakraščiais, nužygiavo iki Dei\nmenos^13. Dešimtmečiui praslinkus, lietuviai patyrė smūgį vėl pa\nčioje Lietuvoje.
Kariuomenė traukė užšalusiomis Kuršių mariomis, kurių ledas buvo toks minkštas, kad bangavo tarsi vanduo.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Kai vėliau traukė su kariuomene užšalusiomis Kuršių mariomis556, išvydo nuostabų dalyką. Ledas buvo toks minkštas, kad bangavo nelyginant vanduo audros metu, kai, stipriam vėjui pučiant, jis kyla aukštyn ir krinta žemyn. Todėl ir žmonės tarpais kopė ledu sakytum į kalną, tarpais leidosi žemyn nelyginant į klonį, tačiau, viešpaties globojami, nė vienas nenuskendo.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Dėl to visai nedaug žmonių pavyko čia nukauti ar paimti į nelaisvę, tiesa,\nsudegino visus pastatus, o patys pernakvojo čia pat pastatytose palapinėse. Kai vėliau\ntraukė su kariuomene užšalusiomis Kuršių mariomis556, išvydo nuostabų dalyką. Ledas\nbuvo toks minkštas, kad bangavo nelyginant vanduo audros metu, kai, stipriam vėjui\npučiant, jis kyla aukštyn ir krinta žemyn.
1252 m. Livonijos ordinas pradėjo statyti pilį ten, kur Kuršių marios jungiasi su Baltija.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tam tikslui 1252 m. Livo-\nnijos ordinas ėmė statyti pilį toje vietoje, kur Kuršmarės\njungiasi su Baltija.
Kronikoje pasakojama, kad broliai, traukdami per ploną Kuršių marių ledą, buvo Dievo globojami.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Traukianti iš Lietuvos didelė brolių kariuomenė, dievo padedama,\nvidurnaktį sėkmingai perėjo per skylantį Nemuno ledą (III, 256); viešpats panašiai juos\nglobojo, kai traukė per ploną Kuršių marių ledą (III, 285). Dievo ir švenčiausios panelės\nglobojamas kryžiuočių karys, nukritęs nuo suklupusio žirgo ir atsilikęs nuo Žemaitijoje\nplėšikaujančios savo kariuomenės, pėsčiomis sėkmingai grįžo į Ragainę (III, 333).
Kuršių marios iki Klaipėdos ilgą laiką laikytos Nemuno tąsa.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Ilgą laiką ir Kuršių marios iki Klaipėdos laikytos Nemuno tąsa.\n Dusburgietis Nemuną vadina Memela (plg.
Teodoras Narbutas rašo, kad Kuršių marios senovėje vadintos Rusna, o nuo XV a. turėjo kryžiuočių suteiktą Curisch-Haft vardą.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Priešais jos žiotis buvo protaka per Kuršių neriją prie Rasytės, kuri vadinosi Gausse. O pačios marios senovėje buvo vadinamos Rusna, Kurtoniszke Russe, Kur tom, o nuo XV amžiaus turi šiandienį kryžiuočių suteiktą Curisch-Haft, Kuršių įlankos, vardą, kilusį iš kuršių ko lonijos, buvusios jos vakariniame gale; ją įkūrė Kuršo kryžiuočiai. 225 Taip pat negalima nepaminėti kai kurių paaiškinimų, susijusių su senovės Rusios miestais.
Vaidmenys: place
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.) | — | 3 | 7 |
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 1 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 1 | 1 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 1 | 1 |
| Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) | — | 1 | 1 |