O Algirdas su\nKęstučiu, teriodami Kuršių Marių pakraščiais, nužygiavo iki Dei\nmenos^13. Dešimtmečiui praslinkus, lietuviai patyrė smūgį vėl pa\nčioje Lietuvoje.
Kai vėliau traukė su kariuomene užšalusiomis Kuršių mariomis556, išvydo nuostabų dalyką. Ledas buvo toks minkštas, kad bangavo nelyginant vanduo audros metu, kai, stipriam vėjui pučiant, jis kyla aukštyn ir krinta žemyn. Todėl ir žmonės tarpais kopė ledu sakytum į kalną, tarpais leidosi žemyn nelyginant į klonį, tačiau, viešpaties globojami, nė vienas nenuskendo.
Dėl to visai nedaug žmonių pavyko čia nukauti ar paimti į nelaisvę, tiesa,\nsudegino visus pastatus, o patys pernakvojo čia pat pastatytose palapinėse. Kai vėliau\ntraukė su kariuomene užšalusiomis Kuršių mariomis556, išvydo nuostabų dalyką. Ledas\nbuvo toks minkštas, kad bangavo nelyginant vanduo audros metu, kai, stipriam vėjui\npučiant, jis kyla aukštyn ir krinta žemyn.
Traukianti iš Lietuvos didelė brolių kariuomenė, dievo padedama,\nvidurnaktį sėkmingai perėjo per skylantį Nemuno ledą (III, 256); viešpats panašiai juos\nglobojo, kai traukė per ploną Kuršių marių ledą (III, 285). Dievo ir švenčiausios panelės\nglobojamas kryžiuočių karys, nukritęs nuo suklupusio žirgo ir atsilikęs nuo Žemaitijoje\nplėšikaujančios savo kariuomenės, pėsčiomis sėkmingai grįžo į Ragainę (III, 333).
Priešais jos žiotis buvo protaka per Kuršių neriją prie Rasytės, kuri vadinosi Gausse. O pačios marios senovėje buvo vadinamos Rusna, Kurtoniszke Russe, Kur tom, o nuo XV amžiaus turi šiandienį kryžiuočių suteiktą Curisch-Haft, Kuršių įlankos, vardą, kilusį iš kuršių ko lonijos, buvusios jos vakariniame gale; ją įkūrė Kuršo kryžiuočiai. 225 Taip pat negalima nepaminėti kai kurių paaiškinimų, susijusių su senovės Rusios miestais.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)