Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
5 teiginiai3 įrašai2 ryšiai
Dusburgietis teigia, kad apie tai, kaip buvo nusiaubtas Sūduvos valsčius, vardu Kresmena Brolis Mangoldas, magistras, norėdamas, kad kovos su sūduviais, narsiai jo pirmtakų pradėtos, jo vadovavimo metais ne tik nesilpnėtų, bet kasdien stiprėtų, subūrė visą savo kariuomenę ir. Dusburgietis teigia, kad skomanto (žr. paaiškinimus D. III, 164, 1) valdomas Kresinenos valsčius buvo apie Skomanto ežerą (Skomentnersee, dab. j. Skomętno į vakarus nuo Augustavo) ir toliau į rytus (Kamiński A. Dusburgietis teigia, kad apie Skomanto, sūduvių vado, atsivertimą Sūduvos valsčiuje, vardu Kresmena, Skomantas garsėjo galia ir turtais, vis dėlto, negalėdamas atsispirti nuolatiniams brolių antpuoliams, pasitraukė iš savo krašto į Rusios žemę503 su visa šeimyna ir bičiuliais.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Patikrinti teiginiai
Kresmena siejama su Skomanto valdytu Kresinenos valsčiumi apie Skomanto ežerą ir toliau į rytus.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Skomanto (žr. paaiškinimus D. III, 164, 1) valdomas Kresinenos valsčius buvo apie Skomanto ežerą (Skomentnersee, dab. j. Skomętno į vakarus nuo Augustavo) ir toliau į rytus (Kamiński A.
Sūduvos valsčiuje Kresmenoje Skomantas garsėjo galia ir turtais.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Apie Skomanto, sūduvių vado, atsivertimą Sūduvos valsčiuje, vardu Kresmena, Skomantas garsėjo galia ir turtais, vis dėlto, negalėdamas atsispirti nuolatiniams brolių antpuoliams, pasitraukė iš savo krašto į Rusios žemę503 su visa šeimyna ir bičiuliais. Kurį metą ten pagyvenęs, sugrįžo, nepakeldamas tremties, į savo gimtąją žemę. Šitai sužinoję, broliai vėl ėmė su juo kariauti ir taip dažnai jį kamavo antpuoliais, kad jis galop su visais savo namais bei šeimyna pasidavė tikėjimui ir broliams.
Magistras Mangoldas per Grabnyčias įsiveržė į Sūduvos valsčių Kresmeną ir jį niokojo degindamas bei grobdamas.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Apie tai, kaip buvo nusiaubtas Sūduvos valsčius, vardu Kresmena Brolis Mangoldas, magistras, norėdamas, kad kovos su sūduviais, narsiai jo pirmtakų pradėtos, jo vadovavimo metais ne tik nesilpnėtų, bet kasdien stiprėtų, subūrė visą savo kariuomenę ir grabnyčių dieną (vasario 2) įsiveržė į Sūduvos valsčių, vardu Kresmena501, kurį niokojo, degindamas ir grobdamas. Be kita ko, sudegino Skomanto, galingo vyro bei šio valsčiaus vado, sodybą502 ir, paėmęs į nelaisvę ar išžudęs 150 žmonių, su didžiausiu grobiu sugrįžo namo. Ši kariuomenė, įsiveržusi į minėtąjį valsčių, pasiklydo, tačiau per šią klaidą, kurią lėmė dievo apvaizda, niekad nieko be priežasties nedaranti, išsisklaidė 499 Plg.
Apie tai, kaip buvo nusiaubtas Sūduvos valsčius, vardu Kresmena Brolis Mangoldas, magistras, norėdamas, kad kovos su sūduviais, narsiai jo pirmtakų pradėtos, jo vadovavimo metais ne tik nesilpnėtų, bet kasdien stiprėtų, subūrė visą savo kariuomenę ir.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Apie tai, kaip buvo nusiaubtas Sūduvos valsčius, vardu Kresmena Brolis Mangoldas, magistras, norėdamas, kad kovos su sūduviais, narsiai jo pirmtakų pradėtos, jo vadovavimo metais ne tik nesilpnėtų, bet kasdien stiprėtų, subūrė visą savo kariuomenę ir grabnyčių dieną (vasario 2) įsiveržė į Sūduvos valsčių, vardu Kresmena501, kurį niokojo, degindamas ir grobdamas. Be kita ko, sudegino Skomanto, galingo vyro bei šio valsčiaus vado, sodybą502 ir, paėmęs į nelaisvę ar išžudęs 150 žmonių, su didžiausiu grobiu sugrįžo namo. Ši kariuomenė, įsiveržusi į minėtąjį valsčių, pasiklydo, tačiau per šią klaidą, kurią lėmė dievo apvaizda, niekad nieko be priežasties nedaranti, išsisklaidė 499 Plg.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.) | — | 4 | 3 |