Lietuvos istorijos žinių lobynas
vieta
5 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 5 teiginiai ir visi 3 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–5 iš 5 rodomų įrašų
Kresmena siejama su Skomanto valdytu Kresinenos valsčiumi apie Skomanto ežerą ir toliau į rytus.
PDF 166
Skomanto (žr. paaiškinimus D. III, 164, 1) valdomas Kresinenos\nvalsčius buvo apie Skomanto ežerą (Skomentnersee, dab. j. Skomętno į vakarus nuo\nAugustavo) ir toliau į rytus (Kamiński A.
Sūduvos valsčiuje Kresmenoje Skomantas garsėjo galia ir turtais.
PDF 168
Apie Skomanto, sūduvių vado, atsivertimą\n\n Sūduvos valsčiuje, vardu Kresmena, Skomantas garsėjo galia ir turtais, vis dėlto,\nnegalėdamas atsispirti nuolatiniams brolių antpuoliams, pasitraukė iš savo krašto į Rusios\nžemę503 su visa šeimyna ir bičiuliais. Kurį metą ten pagyvenęs, sugrįžo, nepakeldamas\ntremties, į savo gimtąją žemę. Šitai sužinoję, broliai vėl ėmė su juo kariauti ir taip\ndažnai jį kamavo antpuoliais, kad jis galop su visais savo namais bei šeimyna pasidavė\ntikėjimui ir broliams.
Magistras Mangoldas per Grabnyčias įsiveržė į Sūduvos valsčių Kresmeną ir jį niokojo degindamas bei grobdamas.
PDF 166
Apie tai, kaip buvo nusiaubtas Sūduvos valsčius, vardu Kresmena\n\n Brolis Mangoldas, magistras, norėdamas, kad kovos su sūduviais, narsiai jo pirmtakų\npradėtos, jo vadovavimo metais ne tik nesilpnėtų, bet kasdien stiprėtų, subūrė visą savo\nkariuomenę ir grabnyčių dieną (vasario 2) įsiveržė į Sūduvos valsčių, vardu Kresmena501,\nkurį niokojo, degindamas ir grobdamas. Be kita ko, sudegino Skomanto, galingo vyro bei\nšio valsčiaus vado, sodybą502 ir, paėmęs į nelaisvę ar išžudęs 150 žmonių, su didžiausiu\ngrobiu sugrįžo namo. Ši kariuomenė, įsiveržusi į minėtąjį valsčių, pasiklydo, tačiau per\nšią klaidą, kurią lėmė dievo apvaizda, niekad nieko be priežasties nedaranti, išsisklaidė\n 499 Plg.
Apie tai, kaip buvo nusiaubtas Sūduvos valsčius, vardu Kresmena Brolis Mangoldas, magistras, norėdamas, kad kovos su sūduviais, narsiai jo pirmtakų pradėtos, jo vadovavimo metais ne tik nesilpnėtų, bet kasdien stiprėtų, subūrė visą savo kariuomenę ir.
PDF 166
Apie tai, kaip buvo nusiaubtas Sūduvos valsčius, vardu Kresmena\n\n Brolis Mangoldas, magistras, norėdamas, kad kovos su sūduviais, narsiai jo pirmtakų\npradėtos, jo vadovavimo metais ne tik nesilpnėtų, bet kasdien stiprėtų, subūrė visą savo\nkariuomenę ir grabnyčių dieną (vasario 2) įsiveržė į Sūduvos valsčių, vardu Kresmena501,\nkurį niokojo, degindamas ir grobdamas. Be kita ko, sudegino Skomanto, galingo vyro bei\nšio valsčiaus vado, sodybą502 ir, paėmęs į nelaisvę ar išžudęs 150 žmonių, su didžiausiu\ngrobiu sugrįžo namo. Ši kariuomenė, įsiveržusi į minėtąjį valsčių, pasiklydo, tačiau per\nšią klaidą, kurią lėmė dievo apvaizda, niekad nieko be priežasties nedaranti, išsisklaidė\n 499 Plg.
Apie Skomanto, sūduvių vado, atsivertimą Sūduvos valsčiuje, vardu Kresmena, Skomantas garsėjo galia ir turtais, vis dėlto, negalėdamas atsispirti nuolatiniams brolių antpuoliams, pasitraukė iš savo krašto į Rusios žemę503 su visa šeimyna ir bičiuliais.
PDF 168
Apie Skomanto, sūduvių vado, atsivertimą\n\n Sūduvos valsčiuje, vardu Kresmena, Skomantas garsėjo galia ir turtais, vis dėlto,\nnegalėdamas atsispirti nuolatiniams brolių antpuoliams, pasitraukė iš savo krašto į Rusios\nžemę503 su visa šeimyna ir bičiuliais. Kurį metą ten pagyvenęs, sugrįžo, nepakeldamas\ntremties, į savo gimtąją žemę. Šitai sužinoję, broliai vėl ėmė su juo kariauti ir taip\ndažnai jį kamavo antpuoliais, kad jis galop su visais savo namais bei šeimyna pasidavė\ntikėjimui ir broliams.