Kremlius šiame šaltinyje minimas kaip Jono Kalitos tvirtovė ir kaip viena iš ašių, priešpriešinamų Gedimino sostinei Vilniui ankstyvajame Lietuvos ir Maskvos dinastiniame antagonizme.
Remdamas paskutinį Tverės bandymą atsiimti iš Maskvos prarastą pirmenybę, Algirdas net triskart – 1368, 1370 ir 1372 m. – surengė žygį į Maskvą, tačiau Kremliaus užimti nepajėgė.
Remdamas paskutinį Tverės bandymą atsiimti iš Maskvos prarastą pirmenybę, Algirdas net triskart – 1368, 1370 ir 1372 m. – surengė žygį į Maskvą, tačiau Kremliaus užimti nepajėgė. Taip liko neįgyvendintos Algirdo išsakytos pretenzijos, kad „savaime visa Rusia turi priklausyti lietuviams“, o Vilnius nevirto „antruoju Kijevu“.
Grižęs proza ir eilėmis to meto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lenkų kalba vaizdingai aprašė sudėtingų derybų eigą ir kasdienį diplomatų gyvenimą Maskvoje, pateikė valdovo Boriso Godunovo laikų Maskvos Kremliaus, diplomatinio Rusijos ceremonialo aprašymus.