Vieta

Brandenburgas

6 teiginiai7 įrašai1 ryšys

Vikipedijos įžanga

Brandenburgas (vok. Brandenburg) – federalinė žemė rytinėje Vokietijoje. Sudaryta 1990 m., suvienijus Vokietiją (iš Potsdamo, Frankfurto prie Oderio, didžiosios dalies Kotbuso, dalies Noibrandenburgo ir Šverino sričių). Sostinė – Potsdamas. Žemės plotas – 29 053 km², 2005 metais gyveno 2,58 mln. gyventojų.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Brandenburgas: lietuvai jokios nau- dos. Lietuviai padėjo lenkams kariauti vieną kartą su Brandenburgu, o kitą kartą su ordinu. Brandenburgas: atitekusi Branden- burgo hercogams, jo valstybė išaugo į pavojingą kaimyną ir to- liau germanizavo pavergtuosius Mažosios Lietuvos lietuvius. Brandenburgas: tačiau ta sąjunga nedavė Lietuvai jokios nau- dos. Lietuviai padėjo lenkams kariauti vieną kartą su Brandenburgu, o kitą kartą su ordinu.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

LietuvaBrandenburgas

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Paskirtis
  • Pavojingas kaimynas, toliau germanizavęs pavergtuosius Mažosios Lietuvos lietuvius.
  • A. Šapokos (red.) vertinimas apie Brandenburgo hercogams atitekusią valstybę; 1936 m. istorinis pasakojimas.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Narbutas manė, kad dalyje Žemaitijos religines apeigas atnešė ateiviai iš Brandenburgo, o tame krašte liko akmens paminklų pavyzdžių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Kitas pastebėjimas: tokie akmenys tik kai kur, tai yra tik keliose vietose, buvo rasti toje Žemaitijos dalyje, kur gyveno hiriai ir hendai, tai yra Raseinių bei Upytės apskrityse. Ten turėjo vykti religinės apeigos, kurias atnešė ateiviai iš Brandenburgo (apie juos dar teks pakalbėti). Tame krašte galima rasti akivaizdesnių ir gausesnių tokių akmens paminklų pavyzdžių20.
t-002vidutinis

Atitekusi Brandenburgo hercogams, jo valstybė išaugo į pavojingą kaimyną ir toliau germanizavo pavergtuosius Mažosios Lietuvos lietuvius.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Nors ir merdėdamas, ordinas betgi dar išgyveno daugiau, kaip 50 metų. Atitekusi Brandenburgo hercogams, jo valstybė išaugo į pavojingą kaimyną ir toliau germanizavo pavergtuosius Mažosios Lietuvos lietuvius. **6.
t-220967vidutinis

Brandenburgo markgrafas Otonas dalyvavo maldininkų žygyje į Sembą kaip Čekijos karaliaus maršalas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Otokarą, Čekijos karalių318, tikrai pamaldų vyrą ir įgudusį karvedį, Otoną, Brandenburgo markgrafą, kuris šiame maldininkų žygyje buvo jo maršalas, Austrijos kunigaikštį, Moravijos markgrafą319, Kulmo vyskupą Henriką, Varmės vyskupą Anzelmą, Olomouco320 vyskupą su galybe maldininkų ir baronų, riterių bei kilmingųjų iš Saksonijos, Tiuringijos, Meiseno, Austrijos, Reino krašto [de... Reno] ir kitų Vokietijos žemių
Visi teiginiai ir įrodymai (6 teiginiai, 7 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Puslapio nuorodos:

Šaltinių sąrašas