Braclavas

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Tada Lietuvai buvo suduotas skaudus smūgis – karalius Žygimantas Augustas, palaikydamas Lenkiją, savo aktais prie jos prijungė beveik pusę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos teritorijos (Palenkę ir Voluinės, Kijevo ir Podolės (Braclavo) vaivadijas). Prijungtų sričių bajorai turėjo prisiekti Lenkijai, o jų atstovai dalyvauti Lenkijos Seime.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Jų kiekvienas pavietas turėjo tokių pat, kaip ir visa valstybė: čia buvo ir stalininkų, ir taurininkų, ir arklininkų, ir kardininkų ir daugybė kitų. **Lietuvos valstybės teritorija** po unijos buvo labai sumažėjusi, nes didžiuliai Palenkės, Voluinės, Braclavo ir Kijevo žemių plotai atiteko Lenkijai. Lietuviai veltui reikalavo, kad lenkai tas žemes jiems grąžintų.

Šaltinis: Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija

ntas Augustas palaikydamas Lenkiją savo aktais prie jos prijungė beveik pusę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos teritorijos (Palenkę ir Voluinės vaivadiją – kovo mėn., Kijevo ir Braclavo vaivadijas – birželį). Priju

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

O likusiai kariuomenei didysis kunigaikštis Aleksandras įsakė atstatyti Braclavą, nes Braclavas buvo Moldavijos vaivados nusiaubtas ir sudegintas

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Niekas taip D im itru i a tid u o d a tėstipriai nesutramdo išpuikėlio v o n iją širdies, kaip nesėkmė, todėl ir Dimitras, ilgai kalėdamas, išmoko klusnumo. Vėliau, prisiekęs visada būti ištikimas Vytautui bei jo įpėdiniams, gavo iš jo valdyti 342 ## Puslapis 341 Braclavą, Vinicą, Kremenecą, Sokolecą. Pasitenkinęs šiomis didelėmis valdomis, liovėsi reikalavęs Seversko.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Štai todėl, norėdamas išvengti ginkluotų susidūrimų, jis sušaukė Naugarduke seimą ir pats nuvyko į Lietuvą. 1449 m ela i Kol valdovas rūpinosi lieS k ila i n io k o ja Potuvių seimo reikalais, skitai do ]ę surengė niokojamą žygį į tą Podolės dalį, kurią valdė lenkai, degindami ir žudydami, kas pakliuvo po ranka, tačiau neliesdami kaimyninės Braclavo žemės, nors niokotojams bei grobikams ji buvo tiesiog ranka pasiekiama; mat Jurga, pasienio seniūnas, išsiuntęs per žygūnus gausių dovanų, išpirko lietuviams priklausomas valdas nuo siaubiamųjų antpuolių. Dėl to lenkai suskato iš naujo įtarinėti: teigė, kad lietuviai ir karalius kalti dėl Podolės nuniokojimo, kad nesą jokių abejonių, jog ne be karaliaus žinios lietuviai sukurstė skitus prieš lenkus, nes jis mat nepritarė nė vienam jų sumanymui.