Lietuvos valstybės teritorija po unijos buvo labai sumažėjusi, nes didžiuliai Palenkės, Voluinės, Braclavo ir Kijevo žemių plotai atiteko Lenkijai. Bet šitas jų žingsnis nepasibaigė geruoju: jiems išvažiavus, lenkai išreikalavo iš karaliaus raštų, kuriais Palenkė, Voluinė, Braclavo ir Kijevo žemės buvo prijungiamos prie Lenkijos.
Tada Lietuvai buvo suduotas skaudus smūgis – karalius Žygimantas Augustas, palaikydamas Lenkiją, savo aktais prie jos prijungė beveik pusę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos teritorijos (Palenkę ir Voluinės, Kijevo ir Podolės (Braclavo) vaivadijas). Prijungtų sričių bajorai turėjo prisiekti Lenkijai, o jų atstovai dalyvauti Lenkijos Seime.
Jų kiekvienas pavietas turėjo tokių pat, kaip ir visa valstybė: čia buvo ir stalininkų, ir taurininkų, ir arklininkų, ir kardininkų ir daugybė kitų. **Lietuvos valstybės teritorija** po unijos buvo labai sumažėjusi, nes didžiuliai Palenkės, Voluinės, Braclavo ir Kijevo žemių plotai atiteko Lenkijai. Lietuviai veltui reikalavo, kad lenkai tas žemes jiems grąžintų.
ntas Augustas palaikydamas Lenkiją savo aktais prie jos prijungė beveik pusę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos teritorijos (Palenkę ir Voluinės vaivadiją – kovo mėn., Kijevo ir Braclavo vaivadijas – birželį). Priju
Niekas taip D im itru i a tid u o d a tėstipriai nesutramdo išpuikėlio v o n iją širdies, kaip nesėkmė, todėl ir Dimitras, ilgai kalėdamas, išmoko klusnumo. Vėliau, prisiekęs visada būti ištikimas Vytautui bei jo įpėdiniams, gavo iš jo valdyti 342 ## Puslapis 341 Braclavą, Vinicą, Kremenecą, Sokolecą. Pasitenkinęs šiomis didelėmis valdomis, liovėsi reikalavęs Seversko.
Štai todėl, norėdamas išvengti ginkluotų susidūrimų, jis sušaukė Naugarduke seimą ir pats nuvyko į Lietuvą. 1449 m ela i Kol valdovas rūpinosi lieS k ila i n io k o ja Potuvių seimo reikalais, skitai do ]ę surengė niokojamą žygį į tą Podolės dalį, kurią valdė lenkai, degindami ir žudydami, kas pakliuvo po ranka, tačiau neliesdami kaimyninės Braclavo žemės, nors niokotojams bei grobikams ji buvo tiesiog ranka pasiekiama; mat Jurga, pasienio seniūnas, išsiuntęs per žygūnus gausių dovanų, išpirko lietuviams priklausomas valdas nuo siaubiamųjų antpuolių. Dėl to lenkai suskato iš naujo įtarinėti: teigė, kad lietuviai ir karalius kalti dėl Podolės nuniokojimo, kad nesą jokių abejonių, jog ne be karaliaus žinios lietuviai sukurstė skitus prieš lenkus, nes jis mat nepritarė nė vienam jų sumanymui.