Šaltinis

Prūsijos žemės kronika

8 teiginiai8 įrašai0 ryšių

Vikipedijos įžanga

Prūsijos žemės kronika (lot. Chronicon terrae Prussiae), Dusburgiečio kronika, Dusburgo kronika – Vokiečių ordino 1190–1330 m. karų istorija. Seniausia išlikusi kryžiuočių kronika, kurią Karaliaučiuje lotynų kalba parašė Petras Dusburgietis.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Cituojama „Prūsijos žemės kronika“ ištrauka apie Durbės mūšį. Cituojama „Prūsijos žemės kronika“ ištrauka apie Vytenio įsiveržimą į Ordino žemes:.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Autorystė
  • Petro Dusburgiečio
  • Šaltinyje nurodoma, kad tai ištrauka iš Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikos“; ištrauka aprašo Durbės mūšį, vykusį 1260 m.
Žanras
  • Kronika
  • Šaltinis tiesiogiai įvardijamas kaip Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronika“; pateikta ištrauka apie Durbės mūšį.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-002vidutinis

1292 m. Pukuveras pasiuntė savo sūnų Vytenį su didele kariuomene į Lenkijos Bresto žemę.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

NUSIAUBTA LENKIJA Ištrauka iš Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikos“ apie Lietuvos karaliaus Pukuvero sūnaus Vytenio įsiveržimą į Lenkiją 1292 m. „Pukuveras, Lietuvos karalius, tais pačiais metais pasiuntė savo sūnų Vytenį su didele kariuomene į Lenkiją, į Bresto žemę; kai jie ten pridarė daug žalos, galybę žmonių nukovę bei paėmę į nelaisvę...“ buvo atremti Aukso ordos, rusų kunigaikš čių bei Livonijos ordino antpuoliai.
t-005vidutinis

Prūsijos žemės kronikoje minima tik Dobrynės kunigaikštystė, o kitame dokumente nurodoma ir kaimyninė Kulmo žemė.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

h D u s b. c. 399, mini tik pačią Dobrynės kunigaikštystę, bet viename dokumente Slapt. arch. Spinta XI, Nr. 18 sakoma: terra Dobrynensis et confinia Culmensia [Dobrynės žemė ir kaimyninės Kulmo žemės] kentėjo per tą antpuolį.
t-006vidutinis

Narbutas rašė, kad Pretorijus Dusburgiečio kronikos vietoje minimą žynio lazdą vadino krivūle.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Tą lazdą, vadinamą krivūle, vaitas siunčia artimiausiam kaimynui, tas tučtuojau siunčia tolyn, kol paskutinis iš eilės atneša atgal vaitui; kiekvienas, gavęs tokį ženklą, yra įpareigotas nedelsiant atvykti į valsčiaus susirinkimo vietą. Pretorijus, atpasakodamas šią Dusburgiečio kronikos vietą, kur kalbama apie žynio lazdą, vadina ją krivūle. Čia anksčiau nupieštą kreivą lazdą Prūsijos lietuviai šitaip tebevadina, taigi krivis turėjo panašią lazdą ir ji turėjo būti jo įsakomasis ženklas9 10.

Petras Dusburgas Prūsijos žemės kronikoje nurodė Žemaitijoje buvus net 70 tokių „karaliukų“.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Kryžiuočių kronikininkas P. Dusburgas pav. vienoje Žemaitijoje žino tokių „karaliukų” net 70, o Volynijos kronika sako 1248 met. vienam mūšy žuvę net 40 jotvingių kunigų.^3 )

Mikalojus iš Jarošino, versdamas Dusburgo kroniką iš lotynų į vokiečių kalbą, pridėjo papildymų ir paaiškinimų nuo savęs.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Kryžiuočių kronikininkas P. Dusburgas pav. vienoje Žemaitijoje žino tokių „karaliukų” net 70, o Volynijos kronika sako 1248 met. vienam mūšy žuvę net 40 jotvingių kunigų.^3 )

Mikalojus iš Jarošino, versdamas Dusburgo kroniką į vokiečių kalbą, pridėjo nemažai savo papildymų ir paaiškinimų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Kryžiuočių kronikininkas P. Dusburgas pav. vienoje Žemaitijoje žino tokių „karaliukų” net 70, o Volynijos kronika sako 1248 met. vienam mūšy žuvę net 40 jotvingių kunigų.^3 )
Visi teiginiai ir įrodymai (8 teiginiai, 8 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Šaltinių sąrašas