Prūsijos žemės kronika

Santrauka

Cituojama „Prūsijos žemės kronika“ ištrauka apie Durbės mūšį. Cituojama „Prūsijos žemės kronika“ ištrauka apie Vytenio įsiveržimą į Ordino žemes:.

Bibliografiniai duomenys

• Šaltinio pobūdis: kronika.
• Autorius / redaktorius: Petras Dusburgietis.

Turinys ir apimtis

• chunk_0003: Durbės mūšis, Vytenio įsiveržimas į Sembą ir Notangą, Vytenio žygis į Lenkiją.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-006 Petras Dusburgas Prūsijos žemės kronikoje nurodė Žemaitijoje buvus net 70 tokių „karaliukų“.		c-001
t-007 Mikalojus iš Jarošino, versdamas Dusburgo kroniką iš lotynų į vokiečių kalbą, pridėjo papildymų ir paaiškinimų nuo savęs.		c-002
t-008 Mikalojus iš Jarošino, versdamas Dusburgo kroniką į vokiečių kalbą, pridėjo nemažai savo papildymų ir paaiškinimų.		c-003
t-009 Prūsijos žemės kronikos ištraukoje apie Durbės mūšį pasakojama, kad 1260 m. lietuviai nuniokojo dalį Kuršo žemės.		c-004
t-010 Dusburgas mini tik Dobrynės kunigaikštystę, nors kitame dokumente nurodyta, kad per antpuolį kentėjo ir kaimyninės Kulmo žemės.		c-005

Reikšmingi paminėjimai

c-003

Santrauka: Mikalojus iš Jarošino, versdamas Dusburgo kroniką į vokiečių kalbą, pridėjo nemažai savo papildymų ir paaiškinimų.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tuo klausimu įdo­ mus yra pastebėjimas P. Dusburgo amžininko, Mikalojaus iš Jarošino, kuris beversdamas kalbamą Dusburgo kroniką iš lo­ tynų į vokiečių kalbą, pridėjo nemaža papildymų ir paaiški­ nimų nuo savęs^1 ). Jis sako, kad lietuvių tautos tikėję į pomir­ tinį gyvenimą, „bet ne taip, kaip reikia.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Prūsijos žemės kronikos ištraukoje apie Durbės mūšį pasakojama, kad 1260 m. lietuviai nuniokojo dalį Kuršo žemės.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Šilainiai, Raudonė, Kejėnai

RŪSTUS DIEVO ŽMONIŲ LIKIMAS

Ištrauka iš Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikos“ apie Durbės mūšį.

„1260 m. Livonijos ir Prūsijos broliai suėjo į vieną vietą su stipriomis kariuomenėmis, ke- tindami nugabenti maisto švento Jurgio pilies broliams; kai artėjo prie šios pilies, atvyko pasiuntinys, pranešdamas, kad keturi tūkstančiai lietuvių nuniokojo vieną Kuršo žemės dalį, degindami, grobstydami ir liedami krikščionių kraują, o sugautas moteris bei vaikus išsivarė su savimi, kartu gabendamiesi daug kitokio grobio. Šitai išgirdę, broliai ir visa ka- riuomenė sukruto rengtis kovai [.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Dusburgas mini tik Dobrynės kunigaikštystę, nors kitame dokumente nurodyta, kad per antpuolį kentėjo ir kaimyninės Kulmo žemės.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

h D u s b. c. 399, mini tik pačią Dobry­ nės kunigaikštystę, bet viename do­ kumente Slapt. arch. Spinta XI, Nr. 18 sakoma: terra Dobrynensis et con­ finia Culmensia [Dobrynės žemė ir kaimyninės Kulmo žemės] kentė­ jo per tą antpuolį.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

Bibliografiniai įrodymai

c-001

Santrauka: Petras Dusburgas Prūsijos žemės kronikoje nurodė Žemaitijoje buvus net 70 tokių „karaliukų“.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Kryžiuočių kronikininkas P. Dusburgas pav. vienoje Žemai­ tijoje žino tokių „karaliukų” net 70, o Volynijos kronika sako 1248 met. vienam mūšy žuvę net 40 jotvingių kunigų.^3 )

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Mikalojus iš Jarošino, versdamas Dusburgo kroniką iš lotynų į vokiečių kalbą, pridėjo papildymų ir paaiškinimų nuo savęs.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tuo klausimu įdo­ mus yra pastebėjimas P. Dusburgo amžininko, Mikalojaus iš Jarošino, kuris beversdamas kalbamą Dusburgo kroniką iš lo­ tynų į vokiečių kalbą, pridėjo nemaža papildymų ir paaiški­ nimų nuo savęs^1 ).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai