Šaltinis

Prūsijos žemės kronika

8 teiginiai8 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 8 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–8 iš 8 teiginių

Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikoje“ yra ištrauka apie Durbės mūšį.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 29

XIII a. Šilainiai, Raudonė, Kejėnai RŪSTUS DIEVO ŽMONIŲ LIKIMAS Ištrauka iš Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikos“ apie Durbės mūšį. „1260 m.
t-002vidutinis

1292 m. Pukuveras pasiuntė savo sūnų Vytenį su didele kariuomene į Lenkijos Bresto žemę.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 34

NUSIAUBTA LENKIJA Ištrauka iš Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikos“ apie Lietuvos karaliaus Pukuvero sūnaus Vytenio įsiveržimą į Lenkiją 1292 m. „Pukuveras, Lietuvos karalius, tais pačiais metais pasiuntė savo sūnų Vytenį su didele kariuomene į Lenkiją, į Bresto žemę; kai jie ten pridarė daug žalos, galybę žmonių nukovę bei paėmę į nelaisvę...“ buvo atremti Aukso ordos, rusų kunigaikš čių bei Livonijos ordino antpuoliai.

1311 m. Vytenis su didele kariuomene degindamas ir plėšdamas nusiaubė Sembą ir Notangą.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 35

Valdant Gediminui Lietuva ėmė sparčiai plėstis į rytus LIETUVIAI SEMBOJE IR NOTANGOJE Ištrauka iš Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikos“ apie Vytenio įsiveržimą į Ordino žemes: „1311 viešpaties metais, per Užgavėnes, Vytenis, Lietuvos karalius, su didele kariuomene, degindamas ir plėšdamas, nusiaubė Sembą ir Notangą, išžudė daug žmonių, o beveik penkis šimtus išsivarė į nelaisvę drauge su dideliu grobiu...“ LIETUVIAI PRIE RYGOS Ištrauka iš Hermano Vartbergės „Livonijos kronikos“ kaip lietuviai su apgulimo mašinomis sunaikina Piltenės pilį.

Petras Dusburgas Prūsijos žemės kronikoje nurodė Žemaitijoje buvus net 70 tokių „karaliukų“.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 14

Kryžiuočių kronikininkas P. Dusburgas pav. vienoje Žemaitijoje žino tokių „karaliukų” net 70, o Volynijos kronika sako 1248 met. vienam mūšy žuvę net 40 jotvingių kunigų.^3 )
t-005vidutinis

Prūsijos žemės kronikoje minima tik Dobrynės kunigaikštystė, o kitame dokumente nurodoma ir kaimyninė Kulmo žemė.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 85

h D u s b. c. 399, mini tik pačią Dobrynės kunigaikštystę, bet viename dokumente Slapt. arch. Spinta XI, Nr. 18 sakoma: terra Dobrynensis et confinia Culmensia [Dobrynės žemė ir kaimyninės Kulmo žemės] kentėjo per tą antpuolį.
t-006vidutinis

Narbutas rašė, kad Pretorijus Dusburgiečio kronikos vietoje minimą žynio lazdą vadino krivūle.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 430

Tą lazdą, vadinamą krivūle, vaitas siunčia artimiausiam kaimynui, tas tučtuojau siunčia tolyn, kol paskutinis iš eilės atneša atgal vaitui; kiekvienas, gavęs tokį ženklą, yra įpareigotas nedelsiant atvykti į valsčiaus susirinkimo vietą. Pretorijus, atpasakodamas šią Dusburgiečio kronikos vietą, kur kalbama apie žynio lazdą, vadina ją krivūle. Čia anksčiau nupieštą kreivą lazdą Prūsijos lietuviai šitaip tebevadina, taigi krivis turėjo panašią lazdą ir ji turėjo būti jo įsakomasis ženklas9 10.

Mikalojus iš Jarošino, versdamas Dusburgo kroniką iš lotynų į vokiečių kalbą, pridėjo papildymų ir paaiškinimų nuo savęs.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 14

Kryžiuočių kronikininkas P. Dusburgas pav. vienoje Žemaitijoje žino tokių „karaliukų” net 70, o Volynijos kronika sako 1248 met. vienam mūšy žuvę net 40 jotvingių kunigų.^3 )

Mikalojus iš Jarošino, versdamas Dusburgo kroniką į vokiečių kalbą, pridėjo nemažai savo papildymų ir paaiškinimų.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 14

Kryžiuočių kronikininkas P. Dusburgas pav. vienoje Žemaitijoje žino tokių „karaliukų” net 70, o Volynijos kronika sako 1248 met. vienam mūšy žuvę net 40 jotvingių kunigų.^3 )