Lietuvos metraštis (Bychovco kronika)

Santrauka

Lietuvos metraštis (Bychovco kronika) teigia, kad Maskvos didysis kunigaikštis Dmitrijus pats sulaužė taiką, atsiųsdamas pas Algirdą „savo pasiuntinį su karo paskelbimu“. „Lietuvos metraštis (Bychovco kronika)“ šiame veikale cituojamas chunk_0026: antrinės bibliografinės nuorodos į pabaisko mūšį, drąsią ataką ir grobio užgrobimą.

Bibliografiniai duomenys

• Šaltinio pobūdis: metraštis; kronika.

Turinys ir apimtis

• chunk_0005: Algirdo žygiai į Maskvą ir karo paskelbimo vaizdiniai.
• chunk_0026: antrinės bibliografinės nuorodos į Pabaisko mūšį, drąsią ataką ir grobio užgrobimą.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-005 Ypač tai užak­ centuoja lietuviu metraštis šiais žodžiais: „Patariu tau kreiptis į ciesorių ir pačiam rūpintis, kad galėtum tapti karalium: o aš noriu tau padėti ir pas ciesorių ir pas popiežių“.		c-001
t-006 „Lietuvos metraštis“ aprašė, kad 1368 m. Algirdui su kariuomene priartėjus prie Maskvos Dmitrijus išsigando.		c-002
t-007 72, „PABAISKO MŪŠIS“, Lietuvos metraštis, p. 122-123.		c-003
t-009 79, „GROBIO UŽGROBIMAS“, Lietuvos metraštis, p. 173-175.		c-005
t-010 Perimant Vakarų kultūros idėjas, visuomenėje susipažinta su kronikų rašymo tradicija, atsirado poreikis pažinti savo istoriją, perimtas ir Renesanso laikais Europoje paplitęs mitas apie valdovų kildinimą iš kito krašto.		c-006

Reikšmingi paminėjimai

c-002

Santrauka: „Lietuvos metraštis“ aprašė, kad 1368 m. Algirdui su kariuomene priartėjus prie Maskvos Dmitrijus išsigando.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

„Lietuvos metraštis“ ypač vaizdžiai aprašo Maskvos didžiojo kunigaikščio Dmitrijaus reakciją 1368 m. išvydus Algirdą su jo kariuomene prie Maskvos:

„išvydęs tai […] puolė į didžiausią išgąstį ir pasibaisėjimą, nes matė, kad […] Algirdas su savo didžia jėga atėjo pas jį, toks galingas ir stiprus, kaip buvo žadėjęs […] ir pats Maskvos didysis kunigaikštis išjojo pas jį ir matėsi su juo, ir dovanojo […] Algirdui nesuskaičiuo- jamą daugybę dovanų - aukso, sidabro, ir brangių perlų, sabalų bei kitų brangių ir retų žvėrių kailių, ir apmokėjo išlaidas, kurias Algirdas pasidarė žygiuodamas į Maskvos žemę“

MASKVĖNO IŠGĄSTIS

bet jau nebuvo laiko kariuomenei iš

visos Didžiosios Maskvos kunigaikštys- tės surinkti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: 72, „PABAISKO MŪŠIS“, Lietuvos metraštis, p. 122-123.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

P. 72, „PABAISKO MŪŠIS“, Lietuvos metraštis, p. 122-123.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: 79, „GROBIO UŽGROBIMAS“, Lietuvos metraštis, p. 173-175.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

P. 79, „GROBIO UŽGROBIMAS“, Lietuvos metraštis, p. 173-175.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Perimant Vakarų kultūros idėjas, visuomenėje susipažinta su kronikų rašymo tradicija, atsirado poreikis pažinti savo istoriją, perimtas ir Renesanso laikais Europoje paplitęs mitas apie valdovų kildinimą iš kito krašto.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Perimant Vakarų kultūros idėjas, visuomenėje susipažinta su kroni- kų rašymo tradicija, atsirado poreikis pažinti savo istoriją, perimtas ir Renesanso laikais Europoje paplitęs mitas apie valdovų kildinimą iš kito krašto. Sąlygos susidarė labai palankios: senesnės istorijos nežinota, lie-

1 skyrius • S E N O J I L I E T U VA 59 tuvių ir lotynų kalbos panašios, taigi sukurta lietuvių kilmės iš romėnų teorija, patekusi ir į Lietuvos metraščius (Bychovco kroniką). Legendoje kalbama apie kilmingų romėnų atvykimą į Lietuvos žemę, užsimenama, kad krašte gyvena ir žmonės, nemokantys lotynų kalbos – tai yra vis- kas, ką sužinome apie nekilmingus vietos gyventojus. Kronikos autoriui tauta  – tik kilmingieji krašto gyventojai. Legendoje nekeliama ir kal- bos problema: tuo metu kalba nebuvo svarbiausias tautos bruožas, nes tada egzistavo ne etninė, bet politinė lietuvių tauta, kurios pagrindinis požymis – priklausymas kilmingiesiems LDK gyventojams. Būtent šių žmonių kilmė ir istorija pasakojama Lietuvos metraščiuose. Kilmės iš romėnų teorija, susipynusi su lotynų – „romėnų“ kalbos vartojimu per visą XVII–XVIII a., buvo tam tikras atsvaros savaiminiam lenkėjimui Pirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

Bibliografiniai įrodymai

c-001

Santrauka: Ypač tai užak­ centuoja lietuviu metraštis šiais žodžiais: „Patariu tau kreiptis į ciesorių ir pačiam rūpintis, kad galėtum tapti karalium: o aš noriu tau padėti ir pas ciesorių ir pas popiežių“.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Ypač tai užak­ centuoja lietuviu metraštis šiais žodžiais: „Patariu tau kreiptis į ciesorių ir pačiam rūpintis, kad galėtum tapti karalium: o aš noriu tau padėti ir pas ciesorių ir pas popiežių“. „Budučy korol Jogajlo u Vitolta u Vilnie, y počnet movity bratu svojemu kniaziu velikomu Vitoltu: ražu tebe, abyś slal do Cesara, y oto bys stal štoby iesi moh korolem byty, a ja tobie chocu dopomocy u cesara y v papeža”. (Pol. sobr., XVII, 525 p.).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai