Lietuvos metraštis

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

1368 m. žygis\n\nLietuvos metraštis (Bychovco kronika)\nteigia, kad Maskvos didysis kunigaikš-\ntis Dmitrijus pats sulaužė taiką, atsiųsda-\nmas pas Algirdą „savo pasiuntinį su karo\npaskelbimu“.\n\nAlgirdas atsitraukia nuo Maskvos.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

P. 72, „PABAISKO MŪŠIS“, Lietuvos metraštis, p. 122-123.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

„Lietuvos metraštis“ ypač vaizdžiai aprašo Maskvos didžiojo kunigaikščio Dmitrijaus reakciją 1368 m. išvydus Algirdą su jo kariuomene prie Maskvos: „išvydęs tai [...] puolė į didžiausią išgąstį ir pasibaisėjimą, nes matė, kad [...] Algirdas su savo didžia jėga atėjo pas jį, toks galingas ir stiprus, kaip buvo žadėjęs [...] ir pats Maskvos didysis kunigaikštis išjojo pas jį ir matėsi su juo, ir dovanojo [...] Algirdui nesuskaičiuo- jamą daugybę dovanų - aukso, sidabro, ir brangių perlų, sabalų bei kitų brangių ir retų žvėrių kailių, ir apmokėjo išlaidas, kurias Algirdas pasidarė žygiuodamas į Maskvos žemę“ MASKVĖNO IŠGĄSTIS bet jau nebuvo laiko kariuomenei iš visos Didžiosios Maskvos kunigaikštys- tės surinkti.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Lietuvos metraščiuose užfiksuotas pasakojimas apie Palangos mergelę, vardu Birutė,\nkuri žmonių buvo garbinama kaip dievaitė (Lietuvos metraštis. Bychovco kronika, p.\n72).

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Ypač tai užak­ centuoja lietuviu metraštis šiais žodžiais: „Patariu tau kreiptis į ciesorių ir pačiam rūpintis, kad galėtum tapti karalium: o aš noriu tau padėti ir pas ciesorių ir pas popiežių“. „Budučy korol Jogajlo u Vitolta u Vilnie, y počnet movity bratu svojemu kniaziu velikomu Vitoltu: ražu tebe, abyś slal do Cesara, y oto bys stal štoby iesi moh korolem byty, a ja tobie chocu dopomocy u cesara y v papeža". (Pol. sobr., XVII, 525 p.).

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Perimant Vakarų kultūros idėjas, visuomenėje susipažinta su kroni- kų rašymo tradicija, atsirado poreikis pažinti savo istoriją, perimtas ir Renesanso laikais Europoje paplitęs mitas apie valdovų kildinimą iš kito krašto. Sąlygos susidarė labai palankios: senesnės istorijos nežinota, lie- 1 skyrius • S E N O J I L I E T U VA 59 tuvių ir lotynų kalbos panašios, taigi sukurta lietuvių kilmės iš romėnų teorija, patekusi ir į Lietuvos metraščius (Bychovco kroniką). Legendoje kalbama apie kilmingų romėnų atvykimą į Lietuvos žemę, užsimenama, kad krašte gyvena ir žmonės, nemokantys lotynų kalbos – tai yra vis- kas, ką sužinome apie nekilmingus vietos gyventojus. Kronikos autoriui tauta – tik kilmingieji krašto gyventojai. Legendoje nekeliama ir kal- bos problema: tuo metu kalba nebuvo svarbiausias tautos bruožas, nes tada egzistavo ne etninė, bet politinė lietuvių tauta, kurios pagrindinis požymis – priklausymas kilmingiesiems LDK gyventojams. Būtent šių žmonių kilmė ir istorija pasakojama Lietuvos metraščiuose. Kilmės iš romėnų teorija, susipynusi su lotynų – „romėnų“ kalbos vartojimu per visą XVII–XVIII a., buvo tam tikras atsvaros savaiminiam lenkėjimui Pirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“.