„caro Tochtamišo neišduosiu, o su caru Timūr-Kutluku noriu matytis pats“
4 teiginiai2 įrašai4 ryšiai
Besirengdamas žygiui į Sarajų, Aukso ordos chanas Timūr-Kutlukas atsiuntė savo pasiuntinius pas lietuvių didįjį kunigaikštį Vytautą, kad išduotų jam pabėgusį „carą“ Tochtamišą, jo priešą.
Greičiausiai Vytauto iniciatyva per Maskvos didįjį kunigaikštį Vasilijų Konstantinopolio patriarchas ragino Kijevo metropolitą Kiprijoną kviesti tikinčiuosius į karą prieš totorius. Besirengdamas žygiui į Sarajų, Aukso ordos chanas Timūr-Kutlukas atsiuntė savo pasiuntinius pas lietuvių didįjį kunigaikštį Vytautą, kad išduotų jam pabėgusį „carą“ Tochtamišą, jo priešą. O Vytautas atsakęs: „caro Tochtamišo neišduosiu, o su caru Timūr-Kutluku noriu matytis pats“.
Greičiausiai Vytauto iniciatyva per Maskvos didįjį kunigaikštį Vasilijų Konstantinopolio patriarchas ragino Kijevo metropolitą Kiprijoną kviesti tikinčiuosius į karą prieš totorius. Besirengdamas žygiui į Sarajų, Aukso ordos chanas Timūr-Kutlukas atsiuntė savo pasiuntinius pas lietuvių didįjį kunigaikštį Vytautą, kad išduotų jam pabėgusį „carą“ Tochtamišą, jo priešą. O Vytautas atsakęs: „caro Tochtamišo neišduosiu, o su caru Timūr-Kutluku noriu matytis pats“.
Greičiausiai Vytauto iniciatyva per Maskvos didįjį kunigaikštį Vasilijų Konstantinopolio patriarchas ragino Kijevo metropolitą Kiprijoną kviesti tikinčiuosius į karą prieš totorius. Besirengdamas žygiui į Sarajų, Aukso ordos chanas Timūr-Kutlukas atsiuntė savo pasiuntinius pas lietuvių didįjį kunigaikštį Vytautą, kad išduotų jam pabėgusį „carą“ Tochtamišą, jo priešą. O Vytautas atsakęs: „caro Tochtamišo neišduosiu, o su caru Timūr-Kutluku noriu matytis pats“.
Besirengdamas žygiui į Sarajų, Aukso ordos chanas Timūr-Kutlukas atsiuntė savo pasiuntinius pas lietuvių didįjį kunigaikštį Vytautą, kad išduotų jam pabėgusį „carą“ Tochtamišą, jo priešą. O Vytautas atsakęs: „caro Tochtamišo neišduosiu, o su caru Timūr-Kutluku noriu matytis pats“. Pagrindinė Vytauto kariuomenė iš Vilniaus išvyko apie gegužės 18 d. Vytautas visą birželį telkė karius (savo lietuvius, jam pavaldžių rusų kunigaikščių karius ir kitus) stovykloje prie Kijevo.