Vaško žvakių statymas ir deginimas ketvirtadienio vakarais Antakalnio šventovėje
3 teiginiai2 įrašai3 ryšiai
Antakalnio šventovėje, skirtoje visiems lietuvių dievams, ketvirtadienio vakarais dvasininkai statydavo ir degindavo vaško žvakes. Ši praktika pristatoma kaip pasikartojanti pagoniškos šventovės apeiga.
Gausu buvo pagonių šventyklų, nes, be tų, kurias pilies teritorijoje buvus patyrėme, viena šventa vietovė buvo ant tos kalvos, kur dabar stovi Šv. Jono bažnyčia, o Antakalnyje, kaip tik ten, kur dabar Šv. Petro bažnyčia, buvo iškilusi medinė šventovė, visiems lietuvių dievams pašvęsta6. tovė Laukai-kišas-upys, vėliau išvirto į Lukiškes. Strijkovskis klysta tvirtindamas, esą miškas lietuviškai vadinamas laukas ir nuo to žodžio paėjęs Lukiškių pavadinimas. 6 „Buvo dar didžiulė menė, arba šventovė, Antakalnyje, visų dievų, kuriuos Lietuva, apgauta šėtoniškų kerų, garbino; ten ketvirtadienio vakarais dvasininkai visada statydavo ir degindavo vaško žvakes/' Strijkovskis, Sk. IV, p. 400.
„Buvo dar didžiulė menė, arba šventovė, Antakalnyje, visų dievų, kuriuos Lietuva, apgauta šėtoniškų kerų, garbino; ten ketvirtadienio vakarais dvasininkai visada statydavo ir degindavo vaško žvakes/' Strijkovskis, Sk. IV, p. 400. Antakalnio pavadinimas, jeigu mes jį aiškintume taip, kaip to tūlas norėtų, turėtų būti kilęs iš lotvniško žodžio ante - prieš ir collis - kalva, mat jis tarp kalnų išsidėstęs, bet vietovė, kur buvo lietuvių šventykla, turėjo būti nuo seno lietuviškai vadinama, ne lotyniškai.
Gausu buvo pagonių šventyklų, nes, be tų, kurias pilies teritorijoje buvus patyrėme, viena šventa vietovė buvo ant tos kalvos, kur dabar stovi Šv. Jono bažnyčia, o Antakalnyje, kaip tik ten, kur dabar Šv. Petro bažnyčia, buvo iškilusi medinė šventovė, visiems lietuvių dievams pašvęsta6. tovė Laukai-kišas-upys, vėliau išvirto į Lukiškes. Strijkovskis klysta tvirtindamas, esą miškas lietuviškai vadinamas laukas ir nuo to žodžio paėjęs Lukiškių pavadinimas. 6 „Buvo dar didžiulė menė, arba šventovė, Antakalnyje, visų dievų, kuriuos Lietuva, apgauta šėtoniškų kerų, garbino; ten ketvirtadienio vakarais dvasininkai visada statydavo ir degindavo vaško žvakes/' Strijkovskis, Sk. IV, p. 400.