Antakalnyje, dabartinės Šv. Petro bažnyčios vietoje, stovėjo medinė šventovė, pašvęsta visiems lietuvių dievams.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 125
Gausu buvo pagonių šventyklų, nes, be tų, ku rias pilies teritorijoje buvus patyrėme, viena šventa vietovė buvo ant tos kalvos, kur dabar stovi Šv. Jono bažnyčia, o Ant akalnyje, kaip tik ten, kur dabar Šv. Petro bažnyčia, buvo iš kilusi medinė šventovė, visiems lietuvių dievams pašvęsta6. tovė Laukai-kišas-upys, vėliau išvir to į Lukiškes. Strijkovskis klysta tvir tindamas, esą miškas lietuviškai va dinamas laukas ir nuo to žodžio paėjęs Lukiškių pavadinimas. 6 „Buvo dar didžiulė menė, arba šventovė, Antakalnyje, visų dievų, kuriuos Lietuva, apgauta šėtoniš kų kerų, garbino; ten ketvirtadie nio vakarais dvasininkai visada statydavo ir degindavo vaško žva kes/' Strijkovskis, Sk. IV, p. 400.
Antakalnio šventovėje ketvirtadienio vakarais dvasininkai visada statydavo ir degindavo vaško žvakes.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 125
„Buvo dar didžiulė menė, arba šventovė, Antakalnyje, visų dievų, kuriuos Lietuva, apgauta šėtoniš kų kerų, garbino; ten ketvirtadie nio vakarais dvasininkai visada statydavo ir degindavo vaško žva kes/' Strijkovskis, Sk. IV, p. 400. Antakalnio pavadinimas, jeigu mes jį aiškintume taip, kaip to tūlas no rėtų, turėtų būti kilęs iš lotvniško žo džio ante - prieš ir collis - kalva, mat jis tarp kalnų išsidėstęs, bet vietovė, kur buvo lietuvių šventykla, turėjo būti nuo seno lietuviškai vadinama, ne lotyniškai.
Antakalnio šventovėje, skirtoje lietuvių dievams, dvasininkai ketvirtadienio vakarais statydavo ir degindavo vaško žvakes.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 125
Gausu buvo pagonių šventyklų, nes, be tų, ku rias pilies teritorijoje buvus patyrėme, viena šventa vietovė buvo ant tos kalvos, kur dabar stovi Šv. Jono bažnyčia, o Ant akalnyje, kaip tik ten, kur dabar Šv. Petro bažnyčia, buvo iš kilusi medinė šventovė, visiems lietuvių dievams pašvęsta6. tovė Laukai-kišas-upys, vėliau išvir to į Lukiškes. Strijkovskis klysta tvir tindamas, esą miškas lietuviškai va dinamas laukas ir nuo to žodžio paėjęs Lukiškių pavadinimas. 6 „Buvo dar didžiulė menė, arba šventovė, Antakalnyje, visų dievų, kuriuos Lietuva, apgauta šėtoniš kų kerų, garbino; ten ketvirtadie nio vakarais dvasininkai visada statydavo ir degindavo vaško žva kes/' Strijkovskis, Sk. IV, p. 400.