Lietuvos socialinio ir kultūrinio gyvenimo aptarimas periodikoje
5 teiginiai1 įrašas3 ryšiai
XIX a. penktame-šeštame dešimtmetyje Lietuvos socialinis, ekonominis ir kultūrinis gyvenimas buvo aptarinėjamas periodinėje spaudoje. M. Balinskio Laiškai nuo Kražantės upės pristatomi kaip tokios publicistinės veiklos dalis.
Įdomi M. Balinskio publicistinės literatūros dalis yra Gazeta Warszawska (Varšuvos laikraštis). Jos puslapiuose spausdinti straipsniai, pavadinti Laiškais nuo Kražantės upės kranto, - tai vertingas istorinis šaltinis, padedantis suprasti visuomeninį-kultūrinį pagyvėjimą Lenkijoje ir Lietuvoje penktame-šeštame XIX a. dešimtmetyje. Aleksandro II atėjimas į sostą buvo liberalių reformų pradžia: atgaivino visuomenės siekimus atgauti tai, kas buvo prarasta po 1830-1831 m. sukilimo, o gal net iškovoti daug daugiau - nepriklausomybę arba bent autonomiją. 1855 m. carui Aleksandrui II pradėjus liberalias reformas, Rusijos imperijoje krašto šviesuomenė puoselėjo viltį atkurti iki 1830-1831 m. sukilimo klestėjusį Vilniaus universitetą. M. Balinskis, lyg ir prisimindamas savo jaunystės metus „nenaudėlių" draugijoje šiame Varšuvos laikraštyje pradėjo spausdinti Laiškus, kuriuose nagrinėjo aktualias Lietuvos kultūrinio gyvenimo problemas. To meto Lenkijos laikraščiuose ir žurnaluose buvo spausdinama nemažai straipsnių apie socialinę-ekonominę padėtį į rytus nuo Nemuno upės, apie kultūrinį gyvenimą. M. Balinskis supažindindavo skaitytojus su Lietuvos socialiniu ir kultūriniu gyvenimu, nemažai dėmesio skirdamas istorijai.
To meto Lenkijos laikraščiuose ir žurnaluose buvo spausdinama nemažai straipsnių apie socialinę-ekonominę padėtį ir kultūrinį gyvenimą į rytus nuo Nemuno.
Įdomi M. Balinskio publicistinės literatūros dalis yra Gazeta Warszawska (Varšuvos laikraštis). Jos puslapiuose spausdinti straipsniai, pavadinti Laiškais nuo Kražantės upės kranto, - tai vertingas istorinis šaltinis, padedantis suprasti visuomeninį-kultūrinį pagyvėjimą Lenkijoje ir Lietuvoje penktame-šeštame XIX a. dešimtmetyje. Aleksandro II atėjimas į sostą buvo liberalių reformų pradžia: atgaivino visuomenės siekimus atgauti tai, kas buvo prarasta po 1830-1831 m. sukilimo, o gal net iškovoti daug daugiau - nepriklausomybę arba bent autonomiją. 1855 m. carui Aleksandrui II pradėjus liberalias reformas, Rusijos imperijoje krašto šviesuomenė puoselėjo viltį atkurti iki 1830-1831 m. sukilimo klestėjusį Vilniaus universitetą. M. Balinskis, lyg ir prisimindamas savo jaunystės metus „nenaudėlių" draugijoje šiame Varšuvos laikraštyje pradėjo spausdinti Laiškus, kuriuose nagrinėjo aktualias Lietuvos kultūrinio gyvenimo problemas. To meto Lenkijos laikraščiuose ir žurnaluose buvo spausdinama nemažai straipsnių apie socialinę-ekonominę padėtį į rytus nuo Nemuno upės, apie kultūrinį gyvenimą. M. Balinskis supažindindavo skaitytojus su Lietuvos socialiniu ir kultūriniu gyvenimu, nemažai dėmesio skirdamas istorijai.
Įdomi M. Balinskio publicistinės literatūros dalis yra Gazeta Warszawska (Varšuvos laikraštis). Jos puslapiuose spausdinti straipsniai, pavadinti Laiškais nuo Kražantės upės kranto, - tai vertingas istorinis šaltinis, padedantis suprasti visuomeninį-kultūrinį pagyvėjimą Lenkijoje ir Lietuvoje penktame-šeštame XIX a. dešimtmetyje. Aleksandro II atėjimas į sostą buvo liberalių reformų pradžia: atgaivino visuomenės siekimus atgauti tai, kas buvo prarasta po 1830-1831 m. sukilimo, o gal net iškovoti daug daugiau - nepriklausomybę arba bent autonomiją. 1855 m. carui Aleksandrui II pradėjus liberalias reformas, Rusijos imperijoje krašto šviesuomenė puoselėjo viltį atkurti iki 1830-1831 m. sukilimo klestėjusį Vilniaus universitetą. M. Balinskis, lyg ir prisimindamas savo jaunystės metus „nenaudėlių" draugijoje šiame Varšuvos laikraštyje pradėjo spausdinti Laiškus, kuriuose nagrinėjo aktualias Lietuvos kultūrinio gyvenimo problemas. To meto Lenkijos laikraščiuose ir žurnaluose buvo spausdinama nemažai straipsnių apie socialinę-ekonominę padėtį į rytus nuo Nemuno upės, apie kultūrinį gyvenimą. M. Balinskis supažindindavo skaitytojus su Lietuvos socialiniu ir kultūriniu gyvenimu, nemažai dėmesio skirdamas istorijai.
„Laiškai nuo Kražantės upės kranto“ padeda suprasti XIX a. penktojo ir šeštojo dešimtmečių visuomeninį bei kultūrinį pagyvėjimą Lietuvoje ir Lenkijoje.
Įdomi M. Balinskio publicistinės literatūros dalis yra Gazeta Warszawska (Varšuvos laikraštis). Jos puslapiuose spausdinti straipsniai, pavadinti Laiškais nuo Kražantės upės kranto, - tai vertingas istorinis šaltinis, padedantis suprasti visuomeninį-kultūrinį pagyvėjimą Lenkijoje ir Lietuvoje penktame-šeštame XIX a. dešimtmetyje. Aleksandro II atėjimas į sostą buvo liberalių reformų pradžia: atgaivino visuomenės siekimus atgauti tai, kas buvo prarasta po 1830-1831 m. sukilimo, o gal net iškovoti daug daugiau - nepriklausomybę arba bent autonomiją. 1855 m. carui Aleksandrui II pradėjus liberalias reformas, Rusijos imperijoje krašto šviesuomenė puoselėjo viltį atkurti iki 1830-1831 m. sukilimo klestėjusį Vilniaus universitetą. M. Balinskis, lyg ir prisimindamas savo jaunystės metus „nenaudėlių" draugijoje šiame Varšuvos laikraštyje pradėjo spausdinti Laiškus, kuriuose nagrinėjo aktualias Lietuvos kultūrinio gyvenimo problemas. To meto Lenkijos laikraščiuose ir žurnaluose buvo spausdinama nemažai straipsnių apie socialinę-ekonominę padėtį į rytus nuo Nemuno upės, apie kultūrinį gyvenimą. M. Balinskis supažindindavo skaitytojus su Lietuvos socialiniu ir kultūriniu gyvenimu, nemažai dėmesio skirdamas istorijai.
Jos puslapiuose spausdinti straipsniai, pavadinti Laiškais nuo Kražantės upės kranto, - tai ver tingas istorinis šaltinis, padedantis suprasti visuomeninį-kultūrinį pagyvėjimą Lenkijoje ir Lietuvoje penktame-šeštame XIX a.
Įdomi M. Balinskio publicistinės literatūros dalis yra Gazeta Warszawska (Varšuvos laikraštis). Jos puslapiuose spausdinti straipsniai, pavadinti Laiškais nuo Kražantės upės kranto, - tai vertingas istorinis šaltinis, padedantis suprasti visuomeninį-kultūrinį pagyvėjimą Lenkijoje ir Lietuvoje penktame-šeštame XIX a. dešimtmetyje. Aleksandro II atėjimas į sostą buvo liberalių reformų pradžia: atgaivino visuomenės siekimus atgauti tai, kas buvo prarasta po 1830-1831 m. sukilimo, o gal net iškovoti daug daugiau - nepriklausomybę arba bent autonomiją. 1855 m. carui Aleksandrui II pradėjus liberalias reformas, Rusijos imperijoje krašto šviesuomenė puoselėjo viltį atkurti iki 1830-1831 m. sukilimo klestėjusį Vilniaus universitetą. M. Balinskis, lyg ir prisimindamas savo jaunystės metus „nenaudėlių" draugijoje šiame Varšuvos laikraštyje pradėjo spausdinti Laiškus, kuriuose nagrinėjo aktualias Lietuvos kultūrinio gyvenimo problemas. To meto Lenkijos laikraščiuose ir žurnaluose buvo spausdinama nemažai straipsnių apie socialinę-ekonominę padėtį į rytus nuo Nemuno upės, apie kultūrinį gyvenimą. M. Balinskis supažindindavo skaitytojus su Lietuvos socialiniu ir kultūriniu gyvenimu, nemažai dėmesio skirdamas istorijai.