Lietuvių kunigaikščių stačiatikybės priėmimas Rusios žemių valdyme
6 teiginiai3 įrašai3 ryšiai
Lietuvių kunigaikščių stačiatikybės priėmimas – Lietuvos valstybės plėtros į senrusių žemes laikotarpiu susiformavęs paprotys, kai šių sričių vietininkais tapę lietuvių kunigaikščiai neretai priimdavo stačiatikybę. Priėmę stačiatikių tikėjimą, jie kūrėsi prie Lietuvos valstybės jungiamose Rusios žemėse ir tapdavo naujos politinės tvarkos dalimi. Pirmasis žinomas taip pasielgęs kunigaikštis buvo Mindaugo sūnus Vaišelga: jo įkurdinimas Naugarduke siejamas su šios žemės jungimu prie Lietuvos valstybės. Šis procesas vyko aplinkoje, kurioje lietuviai rado iki tol neturėtą bažnytinę sistemą ir raštiją, o Lietuva tapo dvilypė – apėmė pagoniškas etnines lietuvių žemes ir stačiatikiškas senrusių teritorijas. Iš tokių kunigaikščių aplinkos vėliau kilo Sanguškų, Čartor iškių, Vyšnioveckių ir Sluckių giminės, o Vaišelga išsiskyrė tuo, kad atsisakė kunigaikštystės ir tapo vienuoliu.
1 skyrius • S E N O J I L I E T U VA 39 Lietuva stačiatikiškos Rusios erdvėse Lietuvos valstybei užėmus senrusių žemes, tų žemių vieti- ninkais tapę lietuvių kunigaikščiai neretai priimdavo stačiatikybę. Vėliau iš šių periferinių sritinių žemių kunigaikščių kilo garsios vėlesnių laikų LDK giminės – Sanguškos, Čartoriskiai, Vyšnioveckiai, Sluckiai. Be to, stačiatikybę priėmė net ir valstybės branduolyje tėvonijas turintys kuni- gaikščiai, kilę ne iš valdančiosios Gediminaičių dinastijos, pavyzdžiui, Alšėnų kunigaikščiai. Antra vertus, Lietuvai užėmus Rusios žemes, ne visi senrusių Riurikaičių dinastijos kunigaikščiai buvo išstumti iš politinio gyvenimo. Vėlesniais amžiais LDK gyvenime rasis…
Lietuvių kunigaikščiai, tapę užimtų senrusių žemių vietininkais; tarp jų minimas Vaišelga.
Šaltinis nurodo, kad užėmus senrusių žemes jų vietininkais tapę lietuvių kunigaikščiai neretai priimdavo stačiatikybę; Vaišelga įvardijamas kaip pirmas žinomas stačiatikybę priėmęs Lietuvos kunigaikštis.
1 skyrius • S E N O J I L I E T U VA 39 Lietuva stačiatikiškos Rusios erdvėse Lietuvos valstybei užėmus senrusių žemes, tų žemių vietininkais tapę lietuvių kunigaikščiai neretai priimdavo stačiatikybę. Vėliau iš šių periferinių sritinių žemių kunigaikščių kilo garsios vėlesnių laikų LDK giminės – Sanguškos, Čartoriskiai, Vyšnioveckiai, Sluckiai. Be to, stačiatikybę priėmė net ir valstybės branduolyje tėvonijas turintys kunigaikščiai, kilę ne iš valdančiosios Gediminaičių dinastijos, pavyzdžiui, Alšėnų kunigaikščiai. Antra vertus, Lietuvai užėmus Rusios žemes, ne visi senrusių Riurikaičių dinastijos kunigaikščiai buvo išstumti iš politinio gyvenimo. Vėlesniais amžiais LDK gyvenime rasis iš tokių kunigaikščių kilusių veiklių Lietuvos giminių.
Mindaugo šalininkams nužudžius Treniotą, Lietuvos valdovu tapo Mindaugo sūnus Vaišelga, kuris yra pirmas žinomas Lietuvos istorijoje stačiatikybę priėmęs kunigaikštis. Taip pradėtas lietuvių kunigaikščių kūrimasis Rusios žemėse: lietuvių kunigaikštis priima stačiatikių tikėjimą, o žemės (šiuo atveju Naugardukas, kuriame Vaišelgą įkurdino tėvas) jungiamos prie Lietuvos valstybės. Antra vertus, Vaišelga vienintelis kunigaikštis, atsisakęs kunigaikštijos ir tapęs vienuoliu.
Mindaugo šalininkams nužudžius Treniotą, Lietuvos valdovu tapo Mindaugo sūnus Vaišelga, kuris yra pirmas žinomas Lietuvos istorijoje stačiatikybę priėmęs kunigaikštis. Taip pradėtas lietuvių kunigaikščių kūrimasis Rusios žemėse: lietuvių kunigaikštis priima stačiatikių tikėjimą, o žemės (šiuo atveju Naugardukas, kuriame Vaišelgą įkurdino tėvas) jungiamos prie Lietuvos valstybės. Antra vertus, Vaišelga vienintelis kunigaikštis, atsisakęs kunigaikštijos ir tapęs vienuoliu.
Tai nulėmė, kad Lietuva pasidarė dvilypė – apėmė etnines pagoniškas lietuvių žemes ir platesnes teritoriškai, gausesnes gyventojų stačiatikiškas senrusių žemes. Jose pamažu formavosi atskira nuo Maskvos rusų LDK slavų – rusėnų tauta, iš kurios vėliau ir atsiras šiuolaikinės baltarusių ir ukrainiečių tautos. Šiose žemėse lietuviai atrado tai, ko neturėjo: bažnytinę sistemą ir raštiją.
Tai nulėmė, kad Lietuva pasidarė dvilypė – apėmė etnines pagoniškas lietuvių žemes ir platesnes teritoriškai, gausesnes gyventojų stačiatikiškas senrusių žemes. Jose pamažu formavosi atskira nuo Maskvos rusų LDK slavų – rusėnų tauta, iš kurios vėliau ir atsiras šiuolaikinės baltarusių ir ukrainiečių tautos. Šiose žemėse lietuviai atrado tai, ko neturėjo: bažnytinę sistemą ir raštiją.
1 skyrius • S E N O J I L I E T U VA 39 Lietuva stačiatikiškos Rusios erdvėse Lietuvos valstybei užėmus senrusių žemes, tų žemių vietininkais tapę lietuvių kunigaikščiai neretai priimdavo stačiatikybę. Vėliau iš šių periferinių sritinių žemių kunigaikščių kilo garsios vėlesnių laikų LDK giminės – Sanguškos, Čartoriskiai, Vyšnioveckiai, Sluckiai. Be to, stačiatikybę priėmė net ir valstybės branduolyje tėvonijas turintys kunigaikščiai, kilę ne iš valdančiosios Gediminaičių dinastijos, pavyzdžiui, Alšėnų kunigaikščiai. Antra vertus, Lietuvai užėmus Rusios žemes, ne visi senrusių Riurikaičių dinastijos kunigaikščiai buvo išstumti iš politinio gyvenimo. Vėlesniais amžiais LDK gyvenime rasis iš tokių kunigaikščių kilusių veiklių Lietuvos giminių.