LDK daugiakonfesiškumo juridinis įforminimas ir religinė tolerancija
1 teiginys1 įrašas3 ryšiai
Būtent iš LDK karaimų bendruomenės iškilo žymiausias, tolerancijos tyrėjų dažnai minimas Isaakas ben Abrahamas iš Trakų (1525–1586). LDK išsiskiria iš Vidurio Rytų Europos regiono daugiakonfesiškumo legitimavimo ar juridinio įforminimo sparta.
Jau Pirmasis Lietuvos Statutas (1529), dar nežinant reformacijos, skiriamas ne tiktai katalikų, bet ir ortodoksų bajorijai. Nors šis įstatymų garantuotas lygiateisiškumas tiesiogiai nelietė nekrikščioniškų konfesijų (judėjų, karaimų ir musulmonų totorių), jų etninės bendruomenės ir religija toleruojamos nuo XIV a. pabaigos. Vėliau tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje tolerancijos ribos vis siaurėjo, bet pokyčiai vyko lėtai ir be prievartos, o daugiakonfesiškumas išsilaikė iki pat XX a.