Husarų vėliavų branduolį sudarė turtingi bajorai - draugai. Kiekvienas draugas atsivesdavo palydą ir tarnus, o palydą ginklais, šarvais ir žirgais aprūpindavo pats draugas.
„Draugas“ atsivesdavo ir tarnus, kurie į rikiuotę nestodavo, o užsiimdavo ūkine veikla, saugodavo stovyklą ir kitaip užtikrindavo „draugo“ ir jo mūšiui, dalyvaudavo visi husarai „draugai“, todėl kiekvienas vėliavų pirmos eilės karys puikiai žinodavo mūšio sumanymą. Husarai dėvėjo krūtinšarvį - kirasą, svėrusią apie 15 kg, pečius saugodavo ilgi metaliniai antpečiai, rankos ir kojos taip pat būdavo apsaugotos, viskas sujungta odiniais dirželiais, galvą saugodavo šalmas, paprastai su nosies apsauga. Pagrindinis husaro ginklas buvo ilga 3-6 metrų ietis, kuri paprastai būdavo kiek ilgesnė nei vakarietiškų pėstininkų pikė (apie 4,5—5 m), tačiau daug lengvesnė (ji būdavo tuščiavidurė). Kontakto metu husaro ietis sutrupėdavo į šipulius ir prireikus ataką pakartoti, pirmosios eilės husarai paimdavo kitą ietį iš antros eilės husarų. Jei husaras nebeturėdavo ieties, puldamas jis naudodavo dūrimui skirtus trumpesnius ginklus - palašą arba konseržą, kitaip estoką (panašų į špagą ilgąjį kavalerijos durtuvą). Artimoje kovoje husarai naudodavo kardus ir pistoletus, buožes ir pan. Husarai paprastai atakuodavo priešą dviem linijomis (bangomis), kurių kiekviena būdavo sudaryta iš kelių (dažniausiai keturių) husarų eilių. Pirmoji atakuojančių „ husarų linija turėdavo susilpninti priešų rikiuotę („užkabinančioji“ banga), o antroji linija turėdavo pralaužti priešų gretas („verčiančioji“ banga).
Didžiausia buvo didžiojo etmono husarų vėliava, kurią sudarė 200 raitelių. Įprasta vėliava - 100-150 raitelių. Husarų vėliavos pagrindas buvo „draugai“ — turtingi bajorai. Kiekvienas „draugas“ atsivesdavo palydą ir tarnus. Palydos struktūra greičiausiai susiformavo iš viduramžių laikų riterių „ieties“, ją sudarė įvairių socialinių sluoksnių atstovai, dažniausiai nelabai turtingi bajorai, kuriuos samdydavosi „draugas“. Pabuvojęs husarų „draugo“ palydoje ir užsidirbęs, neturtingas bajoras pats galėdavo tapti, tarkime, kazokų vėliavos „draugu“ (lengvosios kavalerijos palydą būdavo pigiau išlaikyti). Tačiau husarų „draugo“ palydoje galėjo būti ir miestiečiai ar net ir valstiečiai iš „draugo“ dvaro. Palydą ginklais, šarvais ir žirgais aprūpindavo „draugas“, palydos ginkluotė būdavo mažiau puošni. „Draugai“ sudarydavo vėliavos priekinę eilę, jo palyda stodavo už jo ir sudarydavo antrąją, trečiąją ir ketvirtąją eiles.
„Draugų“ palydos buvo vieninteliai vieneLietuvos ir Lenkijos husarai - vienintelė xvii a. „šoko kavalerija“ Europoje. ATR kariuomenės pratęsė Europos riterių atakos tradiciją, o Vakarų Europoje xVII a. pralaužiamosios kavalerijos atakos nebuvo naudojamos tai, sudarę vėliavą.