Lietuvos istorijos žinių lobynas
Paprotys
4 teiginiai4 įrašai1 ryšys
Reikšmingiausiu Gedimino politikos atspindžiu yra laikomi jo laiškai. Krikšto atsisakymas nereiškė, kad Gediminas atsisakė ir kito tikslo – priartinti Lietuvą prie Vakarų Europos, kviesdamas atvykti vokiečių ko. Senieji lietuviai neturėjo rašto ir sunku pasakyti, kokia yra tautinė beraštės visuomenės savimonė.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Dalyviai |
|
| |
| Eiga |
|
| |
| Reikšmė |
|
|
Patikrinti teiginiai
Atsisakęs krikšto, Gediminas neatsisakė tikslo artinti Lietuvą prie Vakarų Europos, kviesdamas vokiečių kolonistus.
Gedimino krikšto akcija nepavyko dėl žemaičių ir stačiatikių dvariškių pasipriešinimo. Krikšto atsisakymas nereiškė, kad Gediminas atsisakė ir kito tikslo – priartinti Lietuvą prie Vakarų Europos, kviesdamas atvykti vokiečių ko-
Gediminas kvietė į Lietuvą pirklius, amatininkus ir įvairių amatų žmones su šeimomis, žadėdamas laisvą atvykimą ir išvykimą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Karius, kurie atvyks pas mus, aprūpinsim tokiom pajamom ir žeme, kiek tik bus reikalingi. Pirkliai ir amatininkai, ginklakaliai, karo technikos meistrai, siuvėjai, akmentašiai, račiai, druskininkai, auksakaliai, žvejai ir apskritai žmonės bet kokio amato su žmonomis, vaikais, jiems be jokių mokesčių ir prievolių, mūsų valstybėj yra atviri keliai atvykti ir išvykti. Žemdirbiams, kurie norėtų pas mus atsikelti ir įsikurti, duodame dešimties metų laiką, per kurį jie bus atleisti nuo bet kokių mokesčių ir darł To laiško nuorašas tais pačiais lai- Palyginimui žr. Gedimino laiškai p. 21 kais rašytas, ant pergamento, be da- (Leid. past.) tos Slapt. arch. Spinta XVIII, Nr. 1. 72 ## Puslapis 89 I KNYGA bo prievolių, tam laikui praėjus, turės, priklausomai nuo žemės rūšies, tokią dešimtinę mokėti, kokią yra įprasta imti kitose šalyse; visiems atvykėliams galioja Rygos miesto teisė, nebent teisės žinovų potvarkiu kita nustatyta jiems geresnė atrodytų.
Lietuvos valdovai kvietė pirklius ir amatininkus iš svetur, nes nepasitikėjo savųjų įgūdžiais.
Didieji kunigaikščiai, reikšdami teritorines pretenzijas, suvokė baltų erdvės giminingumą, o Vytautas kalbos bendrumu grindė žemaičių priklausomybę Lietuvai. Antra vertus, kunigaikščiams visi buvo valdiniai – netgi labiau pasitikėta karaimais ir totoriais, kurie tapo artimosios sargybos tautomis. Nepasitikėta ir savųjų įgūdžiais, todėl valdovai kvietė pirklius ir amatininkus iš svetur.
1323–1324 m. Gedimino krikšto akcija žlugo dėl žemaičių ir stačiatikių dvariškių pasipriešinimo, bet Gediminas toliau kvietė vokiečių kolonistus.
Gedimino krikšto akcija nepavyko dėl žemaičių ir stačiatikių dvariškių pasipriešinimo. Krikšto atsisakymas nereiškė, kad Gediminas atsisakė ir kito tikslo – priartinti Lietuvą prie Vakarų Europos, kviesdamas atvykti vokiečių ko-
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 3 | 3 |
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 1 | 1 |