Paprotys

Gedimino kvietimas Vakarų pirkliams, amatininkams ir kolonistams į Lietuvą

4 teiginiai4 įrašai1 ryšys

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 4 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 teiginių

t-001vidutinis

Atsisakęs krikšto, Gediminas neatsisakė tikslo artinti Lietuvą prie Vakarų Europos, kviesdamas vokiečių kolonistus.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 32-33

Gedimino krikšto akcija nepavyko dėl žemaičių ir stačiatikių dvariškių pasipriešinimo. Krikšto atsisakymas nereiškė, kad Gediminas atsisakė ir kito tikslo – priartinti Lietuvą prie Vakarų Europos, kviesdamas atvykti vokiečių ko-
t-002vidutinis

Gediminas kvietė į Lietuvą pirklius, amatininkus ir įvairių amatų žmones su šeimomis, žadėdamas laisvą atvykimą ir išvykimą.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 88-89

Karius, kurie atvyks pas mus, aprūpinsim tokiom pajamom ir žeme, kiek tik bus reikalingi. Pirkliai ir amatininkai, ginklakaliai, karo technikos meistrai, siuvėjai, akmentašiai, račiai, druskininkai, auksakaliai, žvejai ir apskritai žmonės bet kokio amato su žmonomis, vaikais, jiems be jokių mokesčių ir prievolių, mūsų valstybėj yra atviri keliai atvykti ir išvykti. Žemdirbiams, kurie norėtų pas mus atsikelti ir įsikurti, duodame dešimties metų laiką, per kurį jie bus atleisti nuo bet kokių mokesčių ir darł To laiško nuorašas tais pačiais lai- Palyginimui žr. Gedimino laiškai p. 21 kais rašytas, ant pergamento, be da- (Leid. past.) tos Slapt. arch. Spinta XVIII, Nr. 1. 72 ## Puslapis 89 I KNYGA bo prievolių, tam laikui praėjus, turės, priklausomai nuo žemės rūšies, tokią dešimtinę mokėti, kokią yra įprasta imti kitose šalyse; visiems atvykėliams galioja Rygos miesto teisė, nebent teisės žinovų potvarkiu kita nustatyta jiems geresnė atrodytų.
t-003vidutinis

Lietuvos valdovai kvietė pirklius ir amatininkus iš svetur, nes nepasitikėjo savųjų įgūdžiais.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 40

Didieji kunigaikščiai, reikšdami teritorines pretenzijas, suvokė baltų erdvės giminingumą, o Vytautas kalbos bendrumu grindė žemaičių priklausomybę Lietuvai. Antra vertus, kunigaikščiams visi buvo valdiniai – netgi labiau pasitikėta karaimais ir totoriais, kurie tapo artimosios sargybos tautomis. Nepasitikėta ir savųjų įgūdžiais, todėl valdovai kvietė pirklius ir amatininkus iš svetur.
t-004vidutinis

1323–1324 m. Gedimino krikšto akcija žlugo dėl žemaičių ir stačiatikių dvariškių pasipriešinimo, bet Gediminas toliau kvietė vokiečių kolonistus.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 32-33

Gedimino krikšto akcija nepavyko dėl žemaičių ir stačiatikių dvariškių pasipriešinimo. Krikšto atsisakymas nereiškė, kad Gediminas atsisakė ir kito tikslo – priartinti Lietuvą prie Vakarų Europos, kviesdamas atvykti vokiečių ko-