Santrauka
Reikšmingiausiu Gedimino politikos atspindžiu yra laikomi jo laiškai. Krikšto atsisakymas nereiškė, kad Gediminas atsisakė ir kito tikslo – priartinti Lietuvą prie Vakarų Europos, kviesdamas atvykti vokiečių ko. Senieji lietuviai neturėjo rašto ir sunku pasakyti, kokia yra tautinė beraštės visuomenės savimonė.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Valdovai kvietė pirklius ir amatininkus iš svetur, nes nepasitikėjo savųjų įgūdžiais. | c-001 | |
| t-002 Nepasitikėdami savųjų įgūdžiais, valdovai kvietė pirklius ir amatininkus iš svetur. | c-001 | |
| t-003 Valdovai nepasitikėjo savųjų įgūdžiais, todėl kvietė pirklius ir amatininkus iš svetur. | c-001 | |
| t-004 Atsisakęs krikšto, Gediminas neatsisakė tikslo artinti Lietuvą prie Vakarų Europos, kviesdamas vokiečių kolonistus. | c-003 | |
| t-005 Gediminas kvietė pirklius, amatininkus ir žemdirbius atvykti į jo valstybę, žadėdamas jiems mokestines lengvatas. | c-004 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Valdovai kvietė pirklius ir amatininkus iš svetur, nes nepasitikėjo savųjų įgūdžiais.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Didieji kunigaikščiai, reikšdami teritorines pretenzijas, suvokė baltų erdvės giminingumą, o Vytautas kalbos bendru- mu grindė žemaičių priklausomybę Lietuvai. Antra vertus, kunigaikš- čiams visi buvo valdiniai – netgi labiau pasitikėta karaimais ir totoriais, kurie tapo artimosios sargybos tautomis. Nepasitikėta ir savųjų įgūdžiais, todėl valdovai kvietė pirklius ir amatininkus iš svetur.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Gediminas kūrė stačiatikių metropoliją, ryžosi krikštytis ir įkurti katalikų arkivyskupiją.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Iš jų matyti labai platus (turint galvoje tarptautinę Lietuvos izoliaciją) Gedimino politinis akiratis. Gediminas kūrė stačiatikių metro- poliją, ryžosi krikštytis pats ir įkurti katalikų arkivyskupiją. Šia bažnytine politika jis sugebėjo sudominti popiežių Joną XXII, kuris jau tais laikais kėlė bažnytinės unijos idėją.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Atsisakęs krikšto, Gediminas neatsisakė tikslo artinti Lietuvą prie Vakarų Europos, kviesdamas vokiečių kolonistus.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Tačiau 1323–1324 m. Gedimino krikšto akcija nepavyko dėl žemaičių ir stačiatikių dvariškių pasipriešinimo. Krikšto atsisakymas nereiškė, kad Gediminas atsisakė ir kito tikslo – priartinti Lietuvą prie Vakarų Europos, kviesdamas atvykti vokiečių ko-
1 skyrius • S E N O J I L I E T U VA 33 lonistus.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Gediminas kvietė pirklius, amatininkus ir žemdirbius atvykti į jo valstybę, žadėdamas jiems mokestines lengvatas.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Karius, kurie atvyks pas mus, aprūpinsim to kiom pajamom ir žeme, kiek tik bus reikalingi. Pirkliai ir amatininkai, ginklakaliai, karo technikos meistrai, siuvė jai, akmentašiai, račiai, druskininkai, auksakaliai, žvejai ir apskritai žmonės bet kokio amato su žmonomis, vaikais, jiems be jokių mokesčių ir prievolių, mūsų valstybėj yra atviri keliai atvykti ir išvykti. Žemdirbiams, kurie norėtų pas mus atsikelti ir įsikurti, duodame dešimties metų lai ką, per kurį jie bus atleisti nuo bet kokių mokesčių ir dar- ł To laiško nuorašas tais pačiais lai- Palyginimui žr. Gedimino laiškai p. 21 kais rašytas, ant pergamento, be da- (Leid. past.) tos Slapt. arch. Spinta XVIII, Nr. 1. 72
Puslapis 89
I KNYGA bo prievolių, tam laikui praėjus, turės, priklausomai nuo žemės rūšies, tokią dešimtinę mokėti, kokią yra įprasta imti kitose šalyse; visiems atvykėliams galioja Rygos miesto tei sė, nebent teisės žinovų potvarkiu kita nustatyta jiems ge resnė atrodytų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |