Amžinosios ugnies saugojimas ir Perkūno garbinimas Šventaragio slėnyje
3 teiginiai3 įrašai1 ryšys
Šventaragio slėnis vaizduojamas kaip senoji Vilniaus religinė erdvė, kur degė Gabija vadinta amžinoji ugnis Perkūno garbei. Ugnį saugojo ir kurstė žyniai, o vėlesnis krikšto aprašymas rodo jos iškilmingą užgesinimą ir Perkūno šventyklos sugriovimą.
Visi Vilniaus gyventojai, dar pagonys, buvo pakrikštyti, o po apeigų žmonėms išdalyti balti lininiai marškiniai. Iškilmingai užgesinta amžinoji ugnis, iškirstos šventos girios, sugriauta Perkūno šventykla, ir būtent toje vietoje, vidur piliavietės, pradėta statyti Šv. Stanislovo katedra8.
Ties ta puikiąja upe, laikantis senų tradicijų, kronikininkų perduotų, slėnyje, kur nuo senovės augo ąžuolai, kur dabar stovi katedra, iki krikščioniškojo tikėjimo įvedimo ir visą epochą gal iki Gedimino, degė amžinoji ugnis, vadinta Gabija, - dievaičio Perkūno garbei. Ją saugojo ir kurstė žyniai, o jų vyriausiasis Krivių Krivaitis buvo pranašas, o Lietuvos kūrimosi metu gal buvo paprastų ir laisvų žmonių vienas vadų ir patriarchų.
Ties ta puikiąja upe, laikantis senų tradicijų, kronikininkų perduotų, slėnyje, kur nuo senovės augo ąžuolai, kur dabar stovi katedra, iki krikščioniškojo tikėjimo įvedimo ir visą epochą gal iki Gedimino, degė amžinoji ugnis, vadinta Gabija, - dievaičio Perkūno garbei. Ją saugojo ir kurstė žyniai, o jų vyriausiasis Krivių Krivaitis buvo pranašas, o Lietuvos kūrimosi metu gal buvo paprastų ir laisvų žmonių vienas vadų ir patriarchų.