paprotys

Amžinosios ugnies saugojimas ir Perkūno garbinimas Šventaragio slėnyje

3 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 3 teiginiai ir visi 3 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 rodomų įrašų

t-001

Šventaragio slėnyje iki krikščioniškojo tikėjimo įvedimo degė Gabija vadinta amžinoji ugnis Perkūno garbei.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 34

Ties ta \npuikiąja upe, laikantis senų tradicijų, kronikininkų perduo\ntų, slėnyje, kur nuo senovės augo ąžuolai, kur dabar stovi \nkatedra, iki krikščioniškojo tikėjimo įvedimo ir visą epochą \ngal iki Gedimino, degė amžinoji ugnis, vadinta Gabija, - die\nvaičio Perkūno garbei. Ją saugojo ir kurstė žyniai, o jų vy\nriausiasis Krivių Krivaitis buvo pranašas, o Lietuvos kūri\nmosi metu gal buvo paprastų ir laisvų žmonių vienas vadų \nir patriarchų.

t-002vidutinis

Krikšto apeigų metu Vilniuje buvo užgesinta amžinoji ugnis, iškirstos šventos girios ir sugriauta Perkūno šventykla.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 127

Visi Vilniaus gyventojai, dar pagonys, buvo pakrikštyti, o \npo apeigų žmonėms išdalyti balti lininiai marškiniai. Iškil\nmingai užgesinta amžinoji ugnis, iškirstos šventos girios, su\ngriauta Perkūno šventykla, ir būtent toje vietoje, vidur pi- \nliavietės, pradėta statyti Šv. Stanislovo katedra8.

t-003vidutinis

Šventaragio slėnyje Perkūno garbei degusią amžinąją ugnį Gabiją saugojo ir kurstė žyniai, vadovaujami Krivių Krivaičio.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 34

Ties ta \npuikiąja upe, laikantis senų tradicijų, kronikininkų perduo\ntų, slėnyje, kur nuo senovės augo ąžuolai, kur dabar stovi \nkatedra, iki krikščioniškojo tikėjimo įvedimo ir visą epochą \ngal iki Gedimino, degė amžinoji ugnis, vadinta Gabija, - die\nvaičio Perkūno garbei. Ją saugojo ir kurstė žyniai, o jų vy\nriausiasis Krivių Krivaitis buvo pranašas, o Lietuvos kūri\nmosi metu gal buvo paprastų ir laisvų žmonių vienas vadų \nir patriarchų.

c-55386Citatos

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 123

Reikš\nmingiausia jos dalis buvo šventasis Šventaragio slėnis,' rėpian\ntis pleištu įsiterpusią lanką tarp Vilijos ir Vilnelės, nuo senų \nsenovės apaugęs ąžuolais; ten degė amžinoji ugnis - Gabija, \ndidžiai garbinama lietuvių. Čia pat medinė šventykla, prie \nkurios šliejosi pagonių vaidilų būstai. Tolėliau, toje vietoje, \nkur dabar stovi katedra, stūksojo negrabus dievo Perkūno \nstabas, pastatytas ant akmeninės pakylos. Aplink tą aikštę, \nsenosios religijos apeigoms parinktą, tęsėsi plačiai išsklidę Že\nmutinės pilies pastatai, daugiausia mediniai, bet aukštais \nbokštais ir palisadais apjuosti.