Šventaragio slėnyje iki krikščioniškojo tikėjimo įvedimo degė Gabija vadinta amžinoji ugnis Perkūno garbei.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 34
Ties ta puikiąja upe, laikantis senų tradicijų, kronikininkų perduotų, slėnyje, kur nuo senovės augo ąžuolai, kur dabar stovi katedra, iki krikščioniškojo tikėjimo įvedimo ir visą epochą gal iki Gedimino, degė amžinoji ugnis, vadinta Gabija, - dievaičio Perkūno garbei. Ją saugojo ir kurstė žyniai, o jų vyriausiasis Krivių Krivaitis buvo pranašas, o Lietuvos kūrimosi metu gal buvo paprastų ir laisvų žmonių vienas vadų ir patriarchų.
Krikšto apeigų metu Vilniuje buvo užgesinta amžinoji ugnis, iškirstos šventos girios ir sugriauta Perkūno šventykla.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 127
Visi Vilniaus gyventojai, dar pagonys, buvo pakrikštyti, o po apeigų žmonėms išdalyti balti lininiai marškiniai. Iškilmingai užgesinta amžinoji ugnis, iškirstos šventos girios, sugriauta Perkūno šventykla, ir būtent toje vietoje, vidur piliavietės, pradėta statyti Šv. Stanislovo katedra8.
Šventaragio slėnyje Perkūno garbei degusią amžinąją ugnį Gabiją saugojo ir kurstė žyniai, vadovaujami Krivių Krivaičio.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 34
Ties ta puikiąja upe, laikantis senų tradicijų, kronikininkų perduotų, slėnyje, kur nuo senovės augo ąžuolai, kur dabar stovi katedra, iki krikščioniškojo tikėjimo įvedimo ir visą epochą gal iki Gedimino, degė amžinoji ugnis, vadinta Gabija, - dievaičio Perkūno garbei. Ją saugojo ir kurstė žyniai, o jų vyriausiasis Krivių Krivaitis buvo pranašas, o Lietuvos kūrimosi metu gal buvo paprastų ir laisvų žmonių vienas vadų ir patriarchų.