Santrauka

1432 m. karaliaus pasiuntiniai įtikino Žygimantą Kęstutaitį sutikti su valdovo ir valstybės keltais reikalavimais. Valstybės ištarme Liudvikui ir jo draugams buvo įsakyta kuo greičiau išvykti iš Lietuvos.

Laikotarpis ir datos

Nenurodyta

Dalyviai ir vaidmenys

Nenurodyta

Eiga

Nenurodyta

Rezultatas

Nenurodyta

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 1432 m. karaliaus pasiuntiniai įtikino Žygimantą Kęstutaitį sutikti su valdovo ir valstybės keltais reikalavimais.
global_idt-185686
c-001
t-002 Valstybės ištarme Liudvikui ir jo draugams buvo įsakyta kuo greičiau išvykti iš Lietuvos.
global_idt-185687
c-002

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: 1432 m. karaliaus pasiuntiniai įtikino Žygimantą Kęstutaitį sutikti su valdovo ir valstybės keltais reikalavimais.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Puslapis 441

K e t v i r t a k n y g a APIE LIETUVIŲ PRAEITĮ, KAI VALDĖ ŽYGIMANTAS I KĘSTUTAITIS Ž y g im a n ta s K ąstu - ta itis ta m tik ro m is są ly g o m is ta m p a Lie- 1432 m e ta i Karaliaus pasiuntiniai ne­ daug vargo, kol įtikino Žygi­ mantą sutikti su reikalavi­ mais, kuriuos jam kėlė val- tu v o s d id žiu o ju ku n i- dovas bei valstybė. Argi sys rodė, jog jis sąžiningai laikysis duoto žodžio. Tuo visi buvo įsitikinę. Priesaika patvirtinto susitarimo pag­ rindiniai teiginiai buvo šie: turi būti amžinai laikomasi senojo Lietuvos susitarimo su Lenkija, tai yra unijos; Žygimantas niekad nesistengs be karaliaus ir karalystės luomų žinios bei pritarimo gauti karaliaus titulo ir iš­ rūpinti sau karališkąsias insignijas; savo įpėdiniu jis numatysiąs ir paskirsiąs ne ką kitą kaip karalių; jo sūnus Mykolas, Trakų bei Starodubo kunigaikštis, privaląs pasitenkinti šiomis žemėmis ir visada pripažinti kara­ liaus teises; Žygimantui mirus, Volynė turinti būti pri­ jungta prie Lenkijos karalystės; jeigu Mykolas mirtų nesulaukęs sūnaus, visos teisės į Trakų bei Starodubo kunigaikštystę atiteksią karaliui.

teiginio_tipassaltinio_teiginys
c-002

Santrauka: Valstybės ištarme Liudvikui ir jo draugams buvo įsakyta kuo greičiau išvykti iš Lietuvos.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Vis dėlto lėmė ne jo, o blaiviau galvojan­ čių žmonių nuomonė. Valstybės ištarme buvo įsakyta Liudvikui kaip priešui kartu su savo draugais kuo greičiausiai išsinešdinti iš Lietuvos. Turėjo tylėti ir Jurgis, nenorėdamas patirti didesnių nemalonumų.

teiginio_tipassaltinio_teiginys

Ryšiai

Susiję objektai