Santrauka
Torunės komtūras Liudvikas kurstė brolių nesantaiką ir skatino Švitrigailą nebijoti karo su lenkais. Liudvikas, Torunės komtūras, gyveno Vilniuje kaip pasiuntinys, bet iš tikrųjų ėjo žvalgo pareigas. Valstybės ištarme Liudvikui ir jo draugams buvo įsakyta kuo greičiau išvykti iš Lietuvos kaip priešams.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Torunės komtūras Liudvikas kurstė brolių nesantaiką ir skatino Švitrigailą nebijoti karo su lenkais.
| c-001 | |||
t-002 Liudvikas, Torunės komtūras, gyveno Vilniuje kaip pasiuntinys, bet iš tikrųjų ėjo žvalgo pareigas.
| c-002 | |||
t-003 Valstybės ištarme Liudvikui ir jo draugams buvo įsakyta kuo greičiau išvykti iš Lietuvos kaip priešams.
| c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Torunės komtūras Liudvikas kurstė brolių nesantaiką ir skatino Švitrigailą nebijoti karo su lenkais.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Išpuikęs ir pasipūtęs, jis įstengė su vokti tik betarpišką grėsmę, nei matydamas, nei paisy damas būsimų ir neaiškių pavojų. Karaliaus sumanymus sugriauti padėjo ir Torunės komtūras, kryžiuočių pa siųstas pas Boleslovą: jis iš paskutiniųjų kurstė tarp brolių nesantaiką, be galo naudingą jo ordinui, ir, paža dėjęs rimtą pagalbą, skatino Švitrigailą nesibaiminti karo su lenkais. Netekęs bet kokios vilties pasiekti tai kos, Jogaila, suvokęs, jog net kraujo giminystė nelei džia taikstytis su šitokiomis skriaudomis, griebėsi kitų priemonių, norėdamas galop sutramdyti Boleslovą ir nubausti savo karališkųjų tei- K a ra liu s tariasi, k a ip šių pažeidėją.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Liudvikas, Torunės komtūras, gyveno Vilniuje kaip pasiuntinys, bet iš tikrųjų ėjo žvalgo pareigas.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Tada Žygimantas pagal senus papročius buvo maršalų paskelbtas didžiuoju kunigaikščiu ir pa keltas į sostą, į dešinę jam įteikiant apnuogintą ka laviją, kurį buvo atsiuntęs karalius. Dėl šių iškilmių didžiai susikrimto Liudvikas, Toninės komtūras, kuris su trimis savo draugais, kryžiuočių ordino riteriais, gy veno Vilniuje, prisidengdamas pasiuntinio skraiste, o iš tikrųjų uoliai eidamas žvalgo pareigas. Jis visaip sten gėsi iššniukštinėti, kas aptariama slaptuose senato po sėdžiuose, viliojo valdovą bei didikus, žadėdamas kry žiuočių palankumą, ir ėmėsi visų kitų priemonių, ku rios, jo galva, priverstų Žy gimantą netesėti, ką žadėjo lenkams, ir, ko gero, niekais paverstų visus susitarimus ir pačią uniją.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Valstybės ištarme Liudvikui ir jo draugams buvo įsakyta kuo greičiau išvykti iš Lietuvos kaip priešams.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Vis dėlto lėmė ne jo, o blaiviau galvojan čių žmonių nuomonė. Valstybės ištarme buvo įsakyta Liudvikui kaip priešui kartu su savo draugais kuo greičiausiai išsinešdinti iš Lietuvos. Turėjo tylėti ir Jurgis, nenorėdamas patirti didesnių nemalonumų.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|