Kojelavičiaus pasakojime Torunės komtūras Liudvikas kurstė brolių nesantaiką ir žadėdamas pagalbą skatino Švitrigailą nebijoti karo su lenkais.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 438
Išpuikęs ir pasipūtęs, jis įstengė su vokti tik betarpišką grėsmę, nei matydamas, nei paisy damas būsimų ir neaiškių pavojų. Karaliaus sumanymus sugriauti padėjo ir Torunės komtūras, kryžiuočių pa siųstas pas Boleslovą: jis iš paskutiniųjų kurstė tarp brolių nesantaiką, be galo naudingą jo ordinui, ir, paža dėjęs rimtą pagalbą, skatino Švitrigailą nesibaiminti karo su lenkais. Netekęs bet kokios vilties pasiekti tai kos, Jogaila, suvokęs, jog net kraujo giminystė nelei džia taikstytis su šitokiomis skriaudomis, griebėsi kitų priemonių, norėdamas galop sutramdyti Boleslovą ir nubausti savo karališkųjų tei- K a ra liu s tariasi, k a ip šių pažeidėją.
Valstybės ištarme Liudvikui ir jo draugams buvo įsakyta kuo greičiau išvykti iš Lietuvos kaip priešams.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 442
Vis dėlto lėmė ne jo, o blaiviau galvojan\nčių žmonių nuomonė. Valstybės ištarme buvo įsakyta\nLiudvikui kaip priešui kartu su savo draugais kuo\ngreičiausiai išsinešdinti iš Lietuvos. Turėjo tylėti ir\nJurgis, nenorėdamas patirti didesnių nemalonumų.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Stanislovo katedroje Vilniuje paskelbė susirinku siems žmonėms popiežiaus raštą, kuriuo Žygimantas bei visi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojai buvo atleidžiami nuo priesaikos, prieš metus duotos Boleslovui. Tada Žygimantas pagal senus papročius buvo maršalų paskelbtas didžiuoju kunigaikščiu ir pa keltas į sostą, į dešinę jam įteikiant apnuogintą ka laviją, kurį buvo atsiuntęs karalius. Dėl šių iškilmių didžiai susikrimto Liudvikas, Toninės komtūras, kuris su trimis savo draugais, kryžiuočių ordino riteriais, gy veno Vilniuje, prisidengdamas pasiuntinio skraiste, o iš tikrųjų uoliai eidamas žvalgo pareigas.