Santrauka
1298 m. rygiečiams pažadėjus atlyginimą, Vytenis sutelkė kariuomenę ir pagrindines pajėgas atvedė prie Karksio. Magistras Brunonas prie Treiderės upės užpuolė grobiu apsikrovusius Vytenio karius. Prie Treiderės upės lietuviai atrėmė kryžiuočių puolimą, privertė juos bėgti, o mūšyje žuvo magistras Brunonas.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 1298 m. rygiečiams pažadėjus atlyginimą, Vytenis sutelkė kariuomenę ir pagrindines pajėgas atvedė prie Karksio.
| c-001 | |||
t-002 Magistras Brunonas prie Treiderės upės užpuolė grobiu apsikrovusius Vytenio karius.
| c-002 | |||
t-003 Prie Treiderės upės lietuviai atrėmė kryžiuočių puolimą, privertė juos bėgti, o mūšyje žuvo magistras Brunonas.
| c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: 1298 m. rygiečiams pažadėjus atlyginimą, Vytenis sutelkė kariuomenę ir pagrindines pajėgas atvedė prie Karksio.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Mat, nors pats Vytenis ir nepatraukė su kariuomene į Livoniją, bet galima buvo tikėtis, kad rygiečiai, vieni nepajėgūs kariauti, kviesis jį į ginkluotą sandraugą, žadėdami di delį atlyginimą. Kaip tikėjosi, taip ir įvyko kitais me- 176
Puslapis 175
1298 m e ta i L ie tu v ia i k v ie č ia m i ry g ie č ių į k o v ą prieš k ry žiu o č iu s; jų ž y g ia i L iv o n ijo je tais: pažadėjus gerą atlygini mą, jis sutelkė deramą ka riuomenę, kurią galėjo pri reikus padalyti į dvi dalis. Vieną pulką atidavė rygie- čiams Nojermiulenui apsiaus ti ir aplinkiniams kaimams plėšti, Pagrindines jėgas Vytenis pats atvedė prie Kark- sio: po ryžtingos apsupties įsiveržė į sutvirtinimus, pa ėmė pilį, visi gynėjai buvo išžudyti, liko gyvi vos keturi riteriai, komtūro sauga ir šiek tiek vertingesnių belaisvių.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Magistras Brunonas prie Treiderės upės užpuolė grobiu apsikrovusius Vytenio karius.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Pavijęs siaubėjus ne toli Livonijos įlankos, magistras Brunonas nirtulingai juos užpuolė prie Treiderės upės, jau apsikrovusius grobiu. Iš pradžių Vytenio padėtis rodėsi sunkoka gal dėl to, kad neturėjo po ranka kariuomenės (paprastai šitaip esti, kai gabenamas grobis), nes ji buvo išsisklai džiusi po kaimus. Kai žuvo aštuoni šimtai lietuvių, o trys tūkstančiai buvo paimta į nelaisvę, rodėsi, jog kryžiuočiai netoli pergalės, o lietuviams belieka bėgti.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Prie Treiderės upės lietuviai atrėmė kryžiuočių puolimą, privertė juos bėgti, o mūšyje žuvo magistras Brunonas.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Kadangi iš užpakalio buvo jūra, vienoje pusėje trukdė Treiderės upė, o kitoje pusėje ir priekyje puolė priešai, jie turėjo kariauti, nes ne buvo jokios vilties pabėgti. Padrąsėjo širdys, ir užvi rė atkaklus mūšis, lietuvius apėmė toks kovos įkarštis, kad su įniršiu atrėmė bemaž jau nugalinčio priešo puolimą, o vėliau, nesiliaudami jį persekioję, privertė bėgti. Kryžiuočių kariuomenė buvo sutriuškinta, keli tūkstančiai krito, žuvo mūšyje pats magistras su be veik 20 ordino riterių.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|