Santrauka
Po chano Saladino mirties Užvolgio skitai suskilo į grupes, palaikiusias skirtingus mirusio valdovo sūnus. Vytautas Vilniuje priėmė Tochtamyšą, pažadėjo jam paramą ir paskelbė Užvolgio skitų chanu.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Po chano Saladino mirties Užvolgio skitai suskilo į grupes, palaikiusias skirtingus mirusio valdovo sūnus.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Užvolgio skitai, netekę mirusio chano Saladi- 1419 m eta i no, suskilo atskiromis grupė- S k itų ta u to m s V y ta u - mis: vieni vieną, kiti kitą tas p a s k y r ė v a ld o v u s mirusio valdovo sūnų siūlė sosto įpėdiniu. Kerim Berdis, galingesnis nei kiti broliai, jėga paėmė tai, ko negalėjo pasiekti geruoju. Jo brolis Tochtamyšas, nesitikėdamas savo jėgomis nieko laimėti ir nepajėgdamas susitaikyti su likimu ar pašalinti varžovą, pabėgo pas Vytautą kar tu su svarbiausiais savo šalininkais.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Vytautas Vilniuje priėmė Tochtamyšą, pažadėjo jam paramą ir paskelbė Užvolgio skitų chanu.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Vytautas, ne vieną kartą ligi tol patyręs šios tautos tvirtą palankumą ir sulaukęs karo metais pagalbos, suprato, jog valstybei būsianti didelė nauda, jeigu palenks į save šios tautos vadą, jį užstodamas. Štai todėl maloniai ir noriai priėmė Tochtamyšą, pažadėjo paramą, Vilniuje surengė didžiu les iškilmes, uždėjo jam perlais bei brangakmeniais nu sagstytą kepurę, paskelbė Užvolgio skitų chanu (pap rastai vadinamu caru) ir pakėlė į valdovus. Tochtamy šas sugrįžo į tėvynę, svajodamas apie valdžią, tačiau be savo krašto kariuomenės, o lydimas Vytauto pulkų.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|