Santrauka
Dusburgietis teigia, kad kai šitaip padarė, notangai, suvokdami, kad nedidelė kariauna nedrįs jų žemės siaubti, sutelkė jėgas ir sausio 22 dieną užpuolė Pokarviuose364 likusią kariuomenės dalį; maldininkai ir broliai narsiai jiems priešinosi, ypač vienas riteris iš Vestfalijos, vardu. Dusburgietis teigia, kad vis dėlto, kai grįždamas brovėsi per juos, buvo nukautas, o tarp jų prasidėjo atkakli kova, pareikalavusi ir vienoje, ir kitoje pusėje daugybės mirtinai sužeistų arba užmuštų. Kadangi tokia buvo dievo valia, krito galop nukautas pats valdovas [..?] iš. Dusburgietis teigia, kad po šių skerdynių notangai, sumanę savo dievams paaukoti auką, metė burtus paimtų į nelaisvę teutonų akivaizdoje, ir burtai abu kartus krito vienam Magdeburgo366 miestiečiui, kilmingam ir turtingam vyrui, vardu Hirtshalsas, kuris, patekęs į tokią bėdą, paprašė.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Dusburgietis teigia, kad kai šitaip padarė, notangai, suvokdami, kad nedidelė kariauna nedrįs jų žemės siaubti, sutelkė jėgas ir sausio 22 dieną užpuolė Pokarviuose364 likusią kariuomenės dalį; maldininkai ir broliai narsiai jiems priešinosi, ypač vienas riteris iš Vestfalijos, vardu. | c-001 | |
| t-002 Dusburgietis teigia, kad vis dėlto, kai grįždamas brovėsi per juos, buvo nukautas, o tarp jų prasidėjo atkakli kova, pareikalavusi ir vienoje, ir kitoje pusėje daugybės mirtinai sužeistų arba užmuštų. Kadangi tokia buvo dievo valia, krito galop nukautas pats valdovas [..?] iš. | c-002 | |
| t-003 Dusburgietis teigia, kad po šių skerdynių notangai, sumanę savo dievams paaukoti auką, metė burtus paimtų į nelaisvę teutonų akivaizdoje, ir burtai abu kartus krito vienam Magdeburgo366 miestiečiui, kilmingam ir turtingam vyrui, vardu Hirtshalsas, kuris, patekęs į tokią bėdą, paprašė. | c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad kai šitaip padarė, notangai, suvokdami, kad nedidelė kariauna nedrįs jų žemės siaubti, sutelkė jėgas ir sausio 22 dieną užpuolė Pokarviuose364 likusią kariuomenės dalį; maldininkai ir broliai narsiai jiems priešinosi, ypač vienas riteris iš Vestfalijos, vardu.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Broliai ir maldininkai nutarė, kad viena dalis jų kariuomenės sugrįžtų atgal ir pakartotinai nusiaubtų minėtąją žemę, o kita dalis — paliktų toje pačioje vietoje. Kai šitaip padarė, notangai, suvokdami, kad nedidelė kariauna nedrįs jų žemės siaubti, sutelkė jėgas ir sausio 22 dieną užpuolė Pokarviuose364 likusią kariuomenės dalį; maldininkai ir broliai narsiai jiems priešinosi, ypač vienas riteris iš Vestfalijos, vardu Štenkelis iš Bentheimo, kuris kadaise patyrė iš vieno vyskupo pamokslo, kad tikinčiųjų, nukautų Prūsijoje, sielos kylančios tiesiai į dangų, aplenkdamos skaistyklą, todėl dabar, paspaudęs savo žirgą pentinais, atstatęs ietį, kaip paprastai daro kariai, įsibrovė į priešo rikiuotę, žudydamas nedorėlius į dešinę ir kairę, o jie krito žemėn vieni čia, kiti ten. Vis dėlto, kai grįždamas brovėsi per juos, buvo nukautas, o tarp jų prasidėjo atkakli kova, pareikalavusi ir vienoje, ir kitoje pusėje daugybės mirtinai sužeistų arba užmuštų.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad vis dėlto, kai grįždamas brovėsi per juos, buvo nukautas, o tarp jų prasidėjo atkakli kova, pareikalavusi ir vienoje, ir kitoje pusėje daugybės mirtinai sužeistų arba užmuštų. Kadangi tokia buvo dievo valia, krito galop nukautas pats valdovas [..?] iš.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Vis dėlto, kai grįždamas brovėsi per juos, buvo nukautas, o tarp jų prasidėjo atkakli kova, pareikalavusi ir vienoje, ir kitoje pusėje daugybės mirtinai sužeistų arba užmuštų. Kadangi tokia buvo dievo valia, krito galop nukautas pats valdovas [..?] iš Reiderio su didžiąja dalimi karių ir brolių, su juo ten drauge buvusių; kai kurie buvo paimti į nelaisvę, o likusieji pasileido bėgti.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad po šių skerdynių notangai, sumanę savo dievams paaukoti auką, metė burtus paimtų į nelaisvę teutonų akivaizdoje, ir burtai abu kartus krito vienam Magdeburgo366 miestiečiui, kilmingam ir turtingam vyrui, vardu Hirtshalsas, kuris, patekęs į tokią bėdą, paprašė.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Po šių skerdynių notangai, sumanę savo dievams paaukoti auką, metė burtus paimtų į nelaisvę teutonų akivaizdoje, ir burtai abu kartus krito vienam Magdeburgo366 miestiečiui, kilmingam ir turtingam vyrui, vardu Hirtshalsas, kuris, patekęs į tokią bėdą, paprašė Herkų Mantą prisiminti patirtas Magdeburgo mieste geradarystes ir išgelbėti jį nuo šitokios nelaimės. Šitai išgirdęs, Herkus, jį užjausdamas, du kartus jį išgelbėjo. Tačiau kai ir trečią kartą burtai jam krito, pats atsižadėjo noro išsigelbėti ir iš pagarbos tikėjimui laisva valia pasiaukojo dievui: pririštas ant savo žirgo, jis buvo sudegintas367.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |