Lietuvos metraštis pasakoja, kad Smolensko prastieji žmonės po Velykų sumanė išvaryti Andrių Sakavičių ir sulaužyti priesaiką. Lietuvos metraštis pasakoja, kad jie apsiginklavo ir sukilo skambindami varpu.
Ir Smolensko vyskupas Semionas2 , ir kunigaikščiai, ir bajorai, ir miestiečiai, ir prastieji žmonės prisiekė Andriui laikysią jį pas save Smolensko vaivada, kaip pridera. Po Velykų, Šventosios savaitės trečiadienį 3 , Smolensko prastieji žmonės — kalviai, odminiai, batsiuviai, mėsininkai, katiliai — sumanė Andrių varu iš miesto išvaryti, o priesaiką paminti, ir apsiginklavo ietimis bei strėlėmis, ir dalgiais, ir kirviais, ir ėmė skambinti varpu. Andrius ėmė tartis su Smolensko bajorais, ir bajorai jam tarė: „Liepk savo dvariškiams ginkluotis, o mes — su tavimi; argi geriau pasiduoti į jų rankas?" Ir pasileido prieš juos raiti su ietimis, ir susikirto mieste prie švento Boriso ir Glebo cerkvės4 , ir daugelį prastųjų žmonių ietys mirtinai persmeigė, o kiti, sužeisti, liko gyvi.
Ir Smolensko vyskupas Semionas2 , ir kunigaikščiai, ir bajorai, ir miestiečiai, ir prastieji žmonės prisiekė Andriui laikysią jį pas save Smolensko vaivada, kaip pridera. Po Velykų, Šventosios savaitės trečiadienį 3 , Smolensko prastieji žmonės — kalviai, odminiai, batsiuviai, mėsininkai, katiliai — sumanė Andrių varu iš miesto išvaryti, o priesaiką paminti, ir apsiginklavo ietimis bei strėlėmis, ir dalgiais, ir kirviais, ir ėmė skambinti varpu. Andrius ėmė tartis su Smolensko bajorais, ir bajorai jam tarė: „Liepk savo dvariškiams ginkluotis, o mes — su tavimi; argi geriau pasiduoti į jų rankas?" Ir pasileido prieš juos raiti su ietimis, ir susikirto mieste prie švento Boriso ir Glebo cerkvės4 , ir daugelį prastųjų žmonių ietys mirtinai persmeigė, o kiti, sužeisti, liko gyvi.
Lietuvos metraščio pasakojime po Velykų Smolensko prastieji žmonės sumanė išvaryti Andrių, apsiginklavo ietimis, dalgiais ir kirviais bei ėmė skambinti varpu.
Ir Smolensko vyskupas Semionas2 , ir kunigaikščiai, ir bajorai, ir miestiečiai, ir prastieji žmonės prisiekė Andriui laikysią jį pas save Smolensko vaivada, kaip pridera. Po Velykų, Šventosios savaitės trečiadienį 3 , Smolensko prastieji žmonės — kalviai, odminiai, batsiuviai, mėsininkai, katiliai — sumanė Andrių varu iš miesto išvaryti, o priesaiką paminti, ir apsiginklavo ietimis bei strėlėmis, ir dalgiais, ir kirviais, ir ėmė skambinti varpu. Andrius ėmė tartis su Smolensko bajorais, ir bajorai jam tarė: „Liepk savo dvariškiams ginkluotis, o mes — su tavimi; argi geriau pasiduoti į jų rankas?" Ir pasileido prieš juos raiti su ietimis, ir susikirto mieste prie švento Boriso ir Glebo cerkvės4 , ir daugelį prastųjų žmonių ietys mirtinai persmeigė, o kiti, sužeisti, liko gyvi.