Santrauka
1990 m. kovo 11 d. atkūrusi nepriklausomybę, 2004 m. tapusi visateise demokratinių NATO ir ES valstybių šeimos nare, 2013-aisiais Lietuva imsis istorinės pareigos pirmininkauti Europos Sąjungai – laisvų ir demokratinių Europos valstybių susivienijimui. 2004 Lietuva tampa ES ir NATO nare. Savo kelią į NATO Lietuva pradėjo 1991 m. gruodį – prisijungė prie Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 1991 m. gruodį Lietuva prisijungė prie Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos. | c-001 | |
| t-002 1999 m. balandį NATO šalių vadovų susitikime Vašingtone pripažinus Lietuvos pastangas ir pažangą siekiant narystės, patvirtintas Narystės veiksmų planas pasirengti stojimui į NATO. | c-002 | |
| t-003 2003 m. kovą pasirašius pakviestųjų kandidačių prisijungimo prie Vašingtono sutarties protokolus, Lietuvos Respublikos Seimui ratifikavus Vašingtono sutartį, 2004 m. kovo 29 d. Lietuva tapo visateise NATO nare. | c-003 | |
| t-004 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva įstojo į ES ir įgijo teisę kurti savo ir žemyno ateitį kartu su kitomis demokratinėmis valstybėmis. | c-004 | |
| t-005 Po Lietuvos įstojimo į ES padidėjo prekybos ir eksportuojamų prekių gamybos apimtys. | c-005 | |
| t-006 Lietuvai tapus ES nare, joje įsigalėjo Sąjungos nuostatos šalių narių gyventojų atžvilgiu. | c-006 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: 1991 m. gruodį Lietuva prisijungė prie Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
6 skyrius • D A I N U O J A N T I R E V O L I U C I J A 259 Savo kelią į NATO Lietuva pradėjo 1991 m. gruodį – prisijungė prie Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos. 1994 m. sausį Lietuvos Res- publikos prezidentas A. Brazauskas nusiuntė NATO generaliniam sekre- toriui Manfredui Verneriui (Manfred Wörner) laišką, kad Lietuva pagei- dauja tapti šios organizacijos nare. Tų pačių metų sausį Lietuva prisijungė prie Partnerystės taikos labui iniciatyvos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1999 m. balandį NATO šalių vadovų susitikime Vašingtone pripažinus Lietuvos pastangas ir pažangą siekiant narystės, patvirtintas Narystės veiksmų planas pasirengti stojimui į NATO.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
1999 m. balandį NATO šalių vadovų susitikime Vašingtone pripažinus Lietuvos pastangas ir pažangą siekiant narystės, patvirtintas Narystės veiksmų planas pasirengti stoji- mui į NATO. 2002 m. lapkritį Prahoje septynios NATO kandidatės – Bul- garija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija – pakvies- tos pradėti derybas su Šiaurės Atlanto sutarties organizacija dėl narystės.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 2003 m. kovą pasirašius pakviestųjų kandidačių prisijungimo prie Vašingtono sutarties protokolus, Lietuvos Respublikos Seimui ratifikavus Vašingtono sutartį, 2004 m. kovo 29 d. Lietuva tapo visateise NATO nare.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
2003 m. kovą pasirašius pakviestųjų kandidačių prisijungimo prie Vašingtono sutarties protokolus, Lietuvos Respublikos Seimui ratifikavus Vašingtono sutartį, 2004 m. kovo 29 d. Lietuva tapo visateise NATO nare.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva įstojo į ES ir įgijo teisę kurti savo ir žemyno ateitį kartu su kitomis demokratinėmis valstybėmis.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
2004 m. gegužės 1 d. Lietuva įstojo į ES ir įgijo teisę kurti savo ir žemyno ateitį kartu su kitomis demokratinėmis valstybėmis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Po Lietuvos įstojimo į ES padidėjo prekybos ir eksportuojamų prekių gamybos apimtys.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
6 skyrius • D A I N U O J A N T I R E V O L I U C I J A 261 Po įstojimo į ES padidėjo Lietuvos prekybos ir eksportuojamų prekių gamybos apimtys. Tai padidino Lietuvos eksportą į kitas šalis, skatino už- sienio kapitalo investicijas į Lietuvos ekonomiką, paaštrino konkurenciją, leido racionaliau naudoti ir paskirstyti ekonominius veiksnius (darbo ir kapitalo). Narystė ES apribojo Lietuvos vyriausybės galimybes tiesiogiai ir netiesiogiai kištis į ūkio funkcionavimą ir suteikė daugiau laisvių ir ga- limybių Lietuvos įmonėms bei vartotojams.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lietuvai tapus ES nare, joje įsigalėjo Sąjungos nuostatos šalių narių gyventojų atžvilgiu.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Lietuvai tapus ES nare, joje įsigalėjo Sąjungos nuostatos šalių narių gy- ventojų atžvilgiu. Visų šalių narių piliečiai kartu yra ir ES piliečiai. Kiek vienas ES pilietis turi: nevaržomo judėjimo ir apsigyvenimo ES šalių na- rių teritorijoje teisę; teisę balsuoti ir kandidatuoti vietiniuose ir Europos rinkimuose toje šalyje, kurioje gyvena; teisę būti ginamas diplomatinių ir konsulinių kiekvienos šalies narės įstaigų; peticijos (kolektyvinio prašy- mo) Europos parlamentui teisę.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |