Dovydiškių sutartis buvo slapta Jogailos ir kryžiuočių sutartis, surašyta medžioklės metu Dovydiškėse, turbūt arti Gardino, 1380 m. gegužės 31 d. 1930 m. veikale papildomai pabrėžiama, kad Jogaila į tariamą medžioklę atvyko su Vaidotu, Algimanto sūnum Jonu ir Vytautu, o Vytauto dalyvavimas buvo panaudotas Kęstučio įtarimams nuslopinti.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 5 (2001 m.)
PadariniaiŠaltinių nesutarimas
Dovydiškių sutartimi pagoniškosios Kęstučio žemės buvo išskirtos ir toliau paliktos ordino naikinimams.
Dovydiškių sutartis palieka neatsakytų klausimų dėl Vytauto žinojimo ir Jogailos laikysenos; sutartyje buvo numatyta, kad per klaidą Jogailos žemėse paimti belaisviai turi būti grąžinami, o ordinui užpuolus Kęstučio žemes Jogaila turėtų atvykti su kariuomene, bet nestoti į kautynes.
Zenonas Ivinskis taip vertina sutarties padarinį, aprašydamas kryžiuočių sutarčių politiką; vertinimas taikomas sutarties poveikiui Kęstučio žemėms.
Zenono Ivinskio aiškinimas apie sutarties turinį ir jo keliamus klausimus; autorius šį vertinimą pateikia aptardamas sutarties sąlygas.
Savo sunkią padėtį Jogaila stengėsi lengvinti trimis naujomis sutartimis. Tęsdamas tėvo prieš Maskvą nukreiptą politiką, jis sudarė sąjungą su chanu Mamajumi ir su Riazanės kunigaikščiu Olegu Jonaičiu. Svarbesnė buvo jo nauja taikos sutartis su kryžiuočiais — per 8 mėnesius iš eilės jau trečias dokumentas. Jis buvo surašytas slapta, medžioklės metu Dovydiškėse, tur būt, arti Gardino (1380.V.31).
Bet tais pačiais (1380) metais Jogaila padarė naują sutartį su visu ordinu. Ji buvo padaryta slaptai, be Kęstučio žinios. Kad šis nieko nesuprastų, ji buvo pasirašyta tyčia tam reikalui suruoštoje medžioklėje; nuo pasirašymo vietos ji vadinama Dovydiškių sutartimi.
tas ir dalyvavo medžioklėje, bet šitos slaptos sutarties sudarymo nepajuto. Jo dalyvavimu, be abejo, Jogaila norėjo prisidengti nuo visų Kęstučio įtarimų.
Dovydiškių sutartis palieka svarbių neatsakytų klausimų. Jeigu Vytautas žinojo, kas buvo dokumente surašyta, tad ir jis drauge su pusbroliu senelį Kęstutį apgaudinėjo. Sutartyje, pvz., yra punktas, jog per klaidą Jogailos žemėse paimti belaisviai turi būti grąžinami, bet tai atliekama tokiu būdu, lyg jie butų išperkami. Sutartis neturėjo skaitytis sulaužyta, jei, ordinui užpuolus Kęstučio žemes, Jogaila atvyktų su kariuomene. Tik jis turi nestoti į kautynes. Šituo slaptu dokumentu Lietuvoje tarp kunigaikščių buvo
Veikliojo magistro Kniprodės išvystytoji sutarčių politika su pagonimis, su kuriais kryžiuočiai dešimtmečiais tik kardo smūgiais tebuvo kalbėjęsi, žadėjo pasisekimų, juo labiau, kad Dovydiškių sutartimi pagoniškosios Kęstučio žemės buvo išskirtos ir toliau paliktos naikinimams.