Riurikaičių dinastija

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Ir Gediminas, ir Jonas Kalita savo valdžioje turėjo eilę dalinių kunigaikščių. Tik Lietuvos daliniai kunigaikščiai, ar valdančiosios šeimos nariai, ar išsilaikiusieji smulkus Riurikaičiai, nebuvo savarankus valdovai. Jie labiau negu Maskvoje priklausė nuo didžiojo kunigaikščio.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tik Lietuvos daliniai kunigaikščiai, ar valdančiosios šeimos nariai, ar išsilaikiusieji smulkus Riurikaičiai, nebuvo savarankus valdovai. Jie labiau negu Maskvoje priklausė nuo didžiojo kunigaikščio. Šis galėjo, iškeldamas dalinių kunigaikščių sūnus kitur, nepripažinti jiems tų žemių, kurias valdė jų tėvai.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Abu jiedu įkūrė iki šiol patverusias sostines (Vilnių, Kremlių), į jų pamatus įmūrydami amžiną Gedimino sostinės ir Maskvos antagonizmą, išlaikytą ne tik jų dinastijų, bet ir vėlybesnių palikuonių. Ir Gediminas, ir Jonas Kalita savo valdžioje turėjo eilę dalinių kunigaikščių. Tik Lietuvos daliniai kunigaikščiai, ar valdančiosios šeimos nariai, ar išsilaikiusieji smulkus Riurikaičiai, nebuvo savarankus valdovai.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Bet toliau nei Riurikaičių dinastijos išsibaigimas (1598), nei garsieji «sąmyšio metai» (1604-12), —nors lietuviai su lenkais per Dimitrą Prisimetėlį buvo ėmę šeimininkauti net pačioje Maskvoje,— pagaliau nei Romanovų dinastijos pradžia (1613) nebeturėjo reikšmingesnių atliepimų pamažu savo tarptautinio svorio netenkančioje «abiejų tautų » respublikoje. Tačiau epocha caro Petro Didžiojo, kuris iš naujos sostinės (Petersburgo) tvirtu žingsniu įvedė savo imperiją į Europos areną, reiškė bajorų respublikai patekimą Rusijos įtakon.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Be to, stačiatikybę priėmė net ir valstybės branduolyje tėvonijas turintys kunigaikščiai, kilę ne iš valdančiosios Gediminaičių dinastijos, pavyzdžiui, Alšėnų kunigaikščiai. Antra vertus, Lietuvai užėmus Rusios žemes, ne visi senrusių Riurikaičių dinastijos kunigaikščiai buvo išstumti iš politinio gyvenimo. Vėlesniais amžiais LDK gyvenime rasis iš tokių kunigaikščių kilusių veiklių Lietuvos giminių.