Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Grupė

Raudonoji armija

9 teiginiai9 įrašai2 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Raudonoji armija (visas pavadinimas Darbininkų ir valstiečių Raudonoji armija, rus. Рабоче-крестьянская Красная армия) – Sovietų Rusijos ir Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos karinių pajėgų pavadinimas 1918–1946 m. Vėliau ši armija pervadinta į Tarybinę Armiją.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Raudonoji armija šiame istorijos pasakojime minima kaip bolševikų karinė jėga, veikusi Lietuvoje ir platesniame Rytų Europos politinių konfliktų lauke. 1918 m. gruodžio 16 d. lietuvių bolševikai, remdamiesi vien jos daliniais, manifestu deklaravo Sovietų Lietuvą. 1920 m. rugpjūtį prie Varšuvos Raudonajai armijai pralaimėjus, bolševikai atšaukė Lietuvoje rengtą sukilimą, kuriam buvo telkiami diversantai, ginklai ir vietiniai rėmėjai. Po 1939 m. rudens Lietuvoje veikusios jos įgulos darė įtaką jaunimo politinėms nuostatoms, stiprindamos skirtingose bendruomenėse radikalias nacionalistines arba prosovietines simpatijas; tuo metu šalyje buvo dislokuota apie 20 000 kariškių, kuriems trūko kareivinių ir gyvenamųjų patalpų. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, Raudonosios armijos sugrįžimo ir deportacijų baimė paskatino tūkstančius Lietuvos gyventojų pasitraukti į Vakarus, o sovietinėje istorijos interpretacijoje vėliau nustota dėkoti jai už tariamą 1940 m. „išvadavimą“.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

LietuviaiŽydaiRaudonoji armija
Žinoma, Taikos sutartis, pasirašyta Maskvoje, būtų nieko verta, jei Len- kija nebūtų sumušusi Rusijos bolševikų, nes šie intensyviai ruošė sukilimą Lietuvoje 1920 m. rugpjūtį. Jie atsiuntė iš RSSFR apie 2 000 diversantų su padirbtais lietuviškais dokumentais, nelegaliai gabeno ginklus ir steigė jų sandėlius Kaune ir kituose miestuose, verbavo vietinius gyventojus. Tik Raudonajai armijai pralaimėjus prie Varšuvos, bolševikai „sukilimą“ at- šaukė.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) · c-166563

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Sudėtis
  • Lietuvoje buvo dislokuota 20 000 kariškių.
  • Šaltinyje aprašoma Raudonosios armijos dislokacija Lietuvoje ir kariškių reikmės; laikotarpis – po 1939 m. rudens.
Struktūra
  • Raudonąją armiją sudarė divizijos ir daliniai; Lietuvoje veikė jos įgulos.
  • Šaltinis mini Raudonosios armijos divizijas, dalinius ir Lietuvoje dislokuotas įgulas XX a. pradžios bei 1939 m. laikotarpių kontekste.
VeiklaŠaltinių nesutarimas
  • Raudonosios armijos divizijos buvo mestos paskui į Vokietiją traukiančią Vokietijos kariuomenę.
  • Raudonosios armijos daliniai buvo pagrindas, kuriuo remdamiesi lietuvių bolševikai 1918 m. gruodžio 16 d. deklaravo Sovietų Lietuvą.
  • Raudonosios armijos įgulos Lietuvoje veikė jaunimo politines nuostatas.
  • Raudonoji armija pralaimėjo prie Varšuvos; po šio pralaimėjimo bolševikai atšaukė Lietuvoje rengtą sukilimą.
  • Šaltinis tai aprašo Rusijos bolševikų pasaulinės revoliucijos eksporto ir Lenkijos bei Vokietijos bolševizavimo planų kontekste.
  • Šaltinyje nurodyta, kad Sovietų Lietuva deklaruota remiantis tik Raudonosios armijos daliniais.
  • Šaltinio autorių vertinimu, po 1939 m. rudens įgulos darė poveikį: daliai jaunimo stiprėjo radikalus nacionalistinis sparnas, o dalis žydų ir lietuvių jaunimo reiškė simpatijas SSRS ir bol bolševizmui.
  • 1920 m. rugpjūčio įvykių kontekstas; sukilimą rengė bolševikai, kurie į Lietuvą siuntė diversantus, gabeno ginklus ir verbavo vietinius gyventojus.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-003vidutinis

Raudonajai armijai pralaimėjus prie Varšuvos, bolševikai atšaukė Lietuvoje rengtą sukilimą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Žinoma, Taikos sutartis, pasirašyta Maskvoje, būtų nieko verta, jei Lenkija nebūtų sumušusi Rusijos bolševikų, nes šie intensyviai ruošė sukilimą Lietuvoje 1920 m. rugpjūtį. Jie atsiuntė iš RSSFR apie 2 000 diversantų su padirbtais lietuviškais dokumentais, nelegaliai gabeno ginklus ir steigė jų sandėlius Kaune ir kituose miestuose, verbavo vietinius gyventojus. Tik Raudonajai armijai pralaimėjus prie Varšuvos, bolševikai „sukilimą“ atšaukė.
t-002vidutinis

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, tūkstančiai Lietuvos gyventojų pasitraukė į Vakarus, bijodami Raudonosios armijos sugrįžimo ir deportacijų.

Įrodymai (1)
t-004vidutinis

Sovietinėje Lietuvos istorijos interpretacijoje nustota dėkoti Raudonajai armijai už 1940 m. „išvadavimą“ iš lietuvių buržuazijos jungo.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Leidus parašyti Lietuvos istorijos sovietinę interpretaciją nustota dėkoti Raudonajai armijai už „išvadavimą“ iš lietuvių buržuazijos jungo 1940 m., nes sukonstruota socialistinės revoliucijos teorija, neva buvęs savarankiškas lietuvių tautos sprendimas įstoti į SSRS, nors LDK istorija, Lietuvos nepriklausomybės 20-metis strigo visoje sovietinėje istoriografijoje kaip kaulas gerklėje.
t-009vidutinis

Lietuvos diplomatinė tarnyba ir išeivija Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, bijodami artėjančios Raudonosios armijos sugrįžimo ir deportacijų, tūkstančiai Lietuvos gyventojų pasitraukė į Vakarus.

Įrodymai (1)
t-005vidutinis

Po 1939 m. rudens Raudonosios armijos įgulos Lietuvoje veikė jaunimo politines nuostatas.

Įrodymai (1)
Visi teiginiai ir įrodymai (9 teiginiai, 9 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Puslapio nuorodos:
LietuviaiŽydai

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)—99