Parusėnai galėjo sutelkti didelę kariuomenę kovai su vokiečių meldžionimis. Parusėnai buvo lenkų puolami, atsakydami teriojo jų kraštą, o po to prieš juos buvo pasitelkti kryžiuočiai.
Parusėnai buvo lenkų puolami, atsakydami teriojo jų kraštą, o po to prieš juos buvo pasitelkti kryžiuočiai.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių
Tam nutikus Padaugavy, nuo vakarų vėl lenkai, norėdami Išlos įtaką užgulti, geidė Parusius nuveikti ir pačią Rusnę užimti. To dėjęsi, atvejų atvejais antpuldinėjo parusėnus, vieną atvejį taip toli buvo įsigrūdę į Žemaičių pajūrius, jog Rusnę pačią išteriojo^1412 ir jos garsią žinyčią išvertė. Parusėnai atkaliai, atmonydami tą lenkams, ėmė terioti jų pačių kraštą ir taip tenai juos įgrobė^1413 , jog lenkai, nesivildami parusėnų benuveikti nei benudrausti^1414 patys savo galia, patelkė sau iš Teutonijos karės brostvininkus^1415 vokiečius, kryžeiviais vadinamus, kurie, susinėrę su lenkais, ne vien užėmė lietuviams kraštus, vadinamus Pamedžionys, arba Pamezonija, Pagirionys (Pagezonija), Galindija, Varmija, ir tų kraštų pilis, bet dar įtakas Išlos, Pragaro ir Nemuno užgulė, ir vos vienas jūros pašalys tarp Liepojos ir Klaipėdos, giriomis užaugęs, medininkams žemaičiams beužliko.
1250 m. kariaudami su vokiečių meldžionimis, parusėnai galėjo į kovą pastatyti 4000 raitelių ir 40000 pėsčiųjų.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių
Nuo ko gal manyti, jog, visiems žemlionims traukiant į karę, didi kariauna turėjo būti, ką ir senovės raštai rodo, nesgi patys parusėnai, kariaudami metuose 1250 su vokiečių meldžionimis, 4000 joties o 40 000 pėsčiųjų galėjo pastatyti į kovą, abelnai^1318 sakant, kožna apygarda galėjo išleisti ginkluotų vyrų į karę po 500 jotų, kartais po 5000 arba 6000 pagal didumą šeimynos tos apygardos, dešimtį kartų daugiau pėsčiųjų. Visų nešeimingoji^1319 apygarda galėjo 2000 joties reikiant statyti karėn.