Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Grupė

Nuolatinė Taryba

5 teiginiai5 įrašai2 ryšiai

Be jos ambasadoriaus Štakelbergo sutikimo, nei karalius nei Nuolatinė Taryba nieko negalėjo padaryti. Buvo atgaivinta Nuolatinė Taryba ir tada veikusios karo ir iždo komisijos. Pirmiausia buvo panaikinta Nuolatinė Taryba.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

LenkaiLietuviaiNuolatinė Taryba

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
StruktūraŠaltinių nesutarimas
  • Nuolatinė Taryba buvo centrinės valdžios organas, padalytas į 5 departamentus: karo, iždo, užsienio, policijos arba administracijos, ir teisingumo.
  • Kiekvienas eilinis seimas, susirinkdavęs kas dveji metai, turėdavo pakeisti arba iš naujo išrinkti pusę Tarybos narių.
  • Nuolatinė Taryba buvo bendra Lietuvai ir Lenkijai, o karo ir iždo komisijos bei kiti organai liko atskiri kiekvienai valstybei.
  • A. Šapokos (red.) 1936 m. veikale aprašoma Nuolatinės Tarybos struktūra.
  • Narių atnaujinimo tvarka aprašyta A. Šapokos (red.) 1936 m. veikale.
  • Organizacinis santykis aprašytas A. Šapokos (red.) 1936 m. veikale.
Sudėtis
  • Nuolatinę Tarybą sudarė 18 senatorių ir 18 atstovų; du trečdaliai jų turėjo būti lenkai, o vienas trečdalis – lietuviai.
  • Sudėtis nurodyta A. Šapokos (red.) 1936 m. veikale.
VeiklaŠaltinių nesutarimas
  • Nuolatinė Taryba prižiūrėjo visą veikimą, aiškino įstatymus ir sprendė kylančius konfliktus.
  • Tam tikru laikotarpiu Nuolatinė Taryba negalėjo priimti sprendimų be Rusijos ambasadoriaus Štakelbergo sutikimo.
  • Nuolatinė Taryba buvo atgaivinta grąžinus santvarką, buvusią po pirmojo padalinimo.
  • Tai aprašyta kaip Tarybos funkcijos A. Šapokos (red.) 1936 m. veikale.
  • A. Šapokos (red.) 1936 m. veikale taip aprašoma Rusijos įtaka tuo metu.
  • Tai aprašyta A. Šapokos (red.) 1936 m. veikale; kartu buvo atgaivintos karo ir iždo komisijos, atskiros Lietuvai ir Lenkijai.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-004vidutinis

Be Rusijos ambasadoriaus Štakelbergo sutikimo nei karalius, nei Nuolatinė Taryba negalėjo priimti sprendimų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Daugiausia ta teise ėmė naudotis Rusija. Be jos ambasadoriaus Štakelbergo sutikimo, nei karalius nei Nuolatinė Taryba nieko negalėjo padaryti. Dar kelerius metus Štakelbergo žinioje Lietuvoje ir Lenkijoje buvo laikoma rusų kariuomenė.
t-003

Nuolatinę Tarybą sudarė 18 senatorių ir 18 atstovų; du trečdaliai jų turėjo būti lenkai, o trečdalis lietuviai.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Nuolatinė Taryba susidėjo iš 18 senatorių ir 18 atstovų;^2 /3 jų turėjo būti lenkai ir^1 /з lietuviai. Kiekvienas ordinarinis seimas (jis susirinkdavo kas 2 metai) pusę tarybos narių turėdavo pakeisti naujais arba perrinkti iš naujo. Visa taryba buvo padalinta į 5 departamentus (jų kiekvienas vedė atskirus reikalus) — karo, iždo, užsienio, policijos, arba administracijos, ir teisingumo. Buvo paliktos taip pat Čartoriskių įsteigtos karo ir iždo komisijos, kaip vykdomieji organai; Nuolatinė Taryba visą veikimą turėjo tik prižiūrėti, aiškinti įstatymus ir spręst kylančius konfliktus. Ji buvo bendra Lietuvai ir Lenkijai, o anos komisijos ir kiti organai liko, kaip buvę, atskiri.
t-005vidutinis

Nuolatinė Taryba ir karo bei iždo komisijos buvo atgaivintos grąžinus po I padalinimo buvusią santvarką.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Buvo sudaryta naujoji valstybės konstitucija, kuria buvo grąžinta santvarka, buvusi po I padalinimo. Buvo atgaivinta Nuolatinė Taryba ir tada veikusios karo ir iždo komisijos. Kaip ir seniau, jos buvo atskiros Lietuvai ir Lenkijai.
t-001

Tuo metu buvo suorganizuotas iki tol nebuvęs centrinės valdžios organas, pavadintas Nuolatine Taryba.

Įrodymai (1)
t-002

Nuolatinė Taryba išgyvavo 14 metų (iki 1789 m.).

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Nuolatinė Taryba išgyvavo 14 metų (iki 1789 m.). Ji turėjo didelę reikšmę ir Lietuvai. Iki tol Lietuva ir Lenkija buvo visiškai atskiros valstybės, kurios turėjo visiškai atskirai organizuotą savo valdžią.
Visi teiginiai ir įrodymai (5 teiginiai, 5 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Puslapio nuorodos:
LenkaiLietuviai

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)—55