Grupė

Lietuvos rusinai

9 teiginiai11 įrašų2 ryšiai

Lietuvos rusinai – šaltinyje minima grupė, siejama su pasakojimais apie mitines būtybes, dievybes ir namų prietarus. Jų pasakojimuose minimos keliamečių vaikų pavidalo baidyklės, vadintos Zlydni. Taip pat pasakojama apie Dolą, permainingą būtybę, kuri vieniems būdavo gera, o kitiems – bloga, panašiai kaip romėnų Fortūna. Šaltinyje teigiama, kad Lietuvos rusinai žinojo prietarus apie naminius žalčius, garbintus kaip fetišus, o jų elgesys laikytas galimos namų nelaimės ženklu. Pateikta medžiaga neleidžia patikimai nustatyti šios grupės istorinio laikotarpio, gyvenamosios vietos ar platesnio vaidmens.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

Savybė	Aprašymas	Laikas / kontekstas	Šaltiniai
VeiklaŠaltinių nesutarimas	Pasakojo apie keliamečių vaikų pavidalo baidykles, vadintas Zlydni. Savo pasakojimuose minėjo Dolą (Dolą), permainingą dievybę, vieniems būdavusią gerą, kitiems – blogą. Žinojo prietarus apie naminius žalčius, garbintus kaip fetišus.	Narbutas rašė apie Lietuvos rusinų pasakojimus. Narbutas aprašė Lietuvos rusinų pasakojimus ir jų dievybės sampratą. Narbutas teigė, kad šiuos prietarus Lietuvos rusinai žinojo.	Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-219154vidutinis

Narbutas rašė, kad Lietuvos rusinai pasakojo apie keliamečių vaikų pavidalo baidykles, vadintas Zlydni.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Lietuvos rusinai pasakoja apie panašias baidykles, turinčias keliamečių vaikų pavidalą, vadindami jas Zlydni.

t-001vidutinis

Narbutas rašė, kad Lietuvos rusinai pasakojimuose mini Dolą, panašią į permainingą romėnų Fortūną.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Slavai garbino tą pačią dievybę, vadindami įvairiais tarmiškais vardais: Kolitą, Dažba, Dachuba, Daszuba, Dazboh, Dajebog. Lietuvos rusinai savo pasakojimuose taip pat mini Dolą (Dola), atitinkančią šią dievybę, kuri, kaip romėnų Fortūna, būdama permaininga, vieniems būdavo gera, o kitiems bloga. Senovės vokiečiai garbino dievaites „Pilwith“, „Pilwis“, „Belewitt“**.

t-002vidutinis

Narbutas teigė, kad pasakojimas apie Verpėją buvo žinomas ir vietiniams lietuviams, ir Lietuvos rusinams.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

141 ## Puslapis 141 Verpėja (VVerpeja) Nemarioji žmogaus gyvenimo siūlo verpėja. Lietuviai pažinojo tiktai vienintelę Parką: apie ją skamba liaudiškas pasakojimas, žinomas ne tik vietiniams lietuviams, bet ir Lietuvos rusinams. Kai tik pasaulyje gimsta žmogus, tuojau Verpėja (Werpeja) pradeda verpti danguje jo gyvenimo siūlą, kuris baigiasi žvaigžde.

t-003vidutinis

Narbutas rašė, kad karvojaus pavadinimą lietuviai perėmė iš rusinų, tačiau Gondu ir karvojus lietuviams buvo skirtingi dalykai.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Ant apvalaus 10 colių skersmens duonos kepalo, apvynioto baltu rankšluosčiu, statoma keturkampė figūra, visiškai panaši į ulonų kepurę - sulig alkūne aukščio, apsiūta balta drobe, apačioje perjuosta siaurai susukta spalvota skarele; pati figūra apjuosta kaspinais ir žalumynų vainikais, panašiais į kokardas, girliandas, sukabintas puošiančiosios nuožiūra. Tokia figūra kaip tik ir vadinasi Gondu; nors visi sako, kad tai karvojus, tai yra vestuvių pyragas, įprastas rusinams, iš kurių perimtas tas antrasis pavadinimas. Tačiau lietuviams tie du dalykai visiškai skirtingi.

t-004vidutinis

Narbutas teigė, kad Lietuvos rusinai žinojo prietarus apie naminius žalčius, garbintus kaip fetišus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Lasickis apie senovines apeigas sako: „Į tam tikrą šventę pakviestas aukotojas maldomis ir užkeikimais sušaukia naminius žalčius; šie baltu rankšluosčiu užšliaužia ant stalo ir ragauja valgių, kuriuos paskui žmonės suvalgo, bet jeigu žalčiai nenorėtų išlįsti arba ėsti, tai reikštų gresiančią namui didelę nelaimę“. Latviai naminius žalčius, garbintus kaip fetišus, vadino Czuhskas. Šiuos prietarus žinojo ir Lietuvos rusinai.

t-005vidutinis

Pasak šių lietuvių padavimų, pasakojimo veikėjų vardai yra arba visiškai iškrai pyti, arba visiškai užmiršti, pavyzdžiui, neaišku, kieno duktė buvo deivė, kaip vadinosi vyriausiasis dievas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Beveik tokį patį, kaip užrašytasis Edoje, pasakojimą aptinkame mūsų kaimiečių padavimuose. Turiu jį savajame senų liaudies padavimų rinkinyje; kitą, menkai tesiskiriantį, gavau iš Žemaitijos, iš vieno senovės tyrėjo. Pasak šių lietuvių padavimų, pasakojimo veikėjų vardai yra arba visiškai iškraipyti, arba visiškai užmiršti, pavyzdžiui, neaišku, kieno duktė buvo deivė, kaip vadinosi vyriausiasis dievas.

t-006vidutinis

Taip pat lietuvių mitologijoje, kalbant apie šio objekto esmę, pagrindą ištisai sudaro indų padavimai.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Taip pat lietuvių mitologijoje, kalbant apie šio objekto esmę, pagrindą ištisai sudaro indų padavimai. Saulė ir mėnuo, du svarbiausieji dangaus kūnai, į savo giminę įtraukia visus kitus, kurie yra jų vaikai. Rūpestingai surinkome to pirmykščio kulto liekanas, išlikusias mitologinėse istorijose, padavimuose ir dainose, ir pagal tai išdėstome tokiu būdu.

Visi teiginiai ir įrodymai (9 teiginiai, 11 įrašai)

Struktūruoti ryšiai