Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Grupė

Finikiečiai

8 teiginiai10 įrašų1 ryšys

Finikiečiai – senovės tauta, šiame šaltinių rinkinyje siejama su jūrine prekyba, tolimais tyrimais ir žalčių garbinimu. Už Heraklio stulpų veikė jų kolonija Gadira, šiandien siejama su Kadisu; ji buvo tinkama laivams įplaukti ir tapo vieta, kur Viduržemio jūros laivai prekiavo su Šiaurės bei tolimesnių Okeano pakrančių gyventojais. Finikiečių laivai taip pat plaukdavo iki Tarteso uosto prie Bečio upės žiočių, kur, pasak Narbuto, buvo įsigyjama brangiųjų metalų, galbūt alavo ir gintaro. Šaltinis teigia, kad jų tyrimus vėliau tęsė graikai, ypač masiliečiai, o finikiečiai taip pat minimi tarp senovės tautų, garbinusių žalčius.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

LietuvaFinikiečiai

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
VeiklaŠaltinių nesutarimas
  • Prekiavo su Vakarais ir keitėsi prekėmis su Okeano pakrančių gyventojais.
  • Laivais plaukdavo už Heraklio stulpų ir iki Tarteso uosto; ten būdavo įsigyjama brangiųjų metalų, galbūt alavo ir gintaro.
  • Galimai turėjo prekyviečių, arba emporiumų, Prūsijoje.
  • Tęsė tyrimus.
  • Garbinėjo žalčius arba nebuvo laisvi nuo žalčių garbinimo prietarų.
  • Teodoras Narbutas, „Lietuvių tautos istorija“, t. 2 (1995 m.); aprašydamas Kartaginą ir finikiečių koloniją Gadirą, nurodo, kad jų laivai plaukdavo už Heraklio stulpų ir ten vykdavo prekyba.
  • Teodoras Narbutas, „Lietuvių tautos istorija“, t. 2 (1995 m.); autoriaus pasakojimas apie finikiečių koloniją Gadirą ir prekybą Vakarų kryptimi.
  • Teodoras Narbutas, „Lietuvių tautos istorija“, t. 2 (1995 m.); tai pateikiama kaip senovės tyrinėtojų prielaida, kurią pats autorius vadina neįrodyta.
  • Teodoras Narbutas, „Lietuvių tautos istorija“, t. 2 (1995 m.); autorius teigia, kad graikai, ypač masiliečiai, tęsė finikiečių tyrimus.
  • Teodoras Narbutas, „Lietuvių tautos istorija“, t. 1 (1998 m.); autoriaus teiginys apie senovės tautas ir jų religinius prietarus.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Finikiečiai buvo viena tautų, su kuriomis gilioje senovėje Lietuvos tauta turėjo pažinčių ir prekiavo.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių

Lietuvos tauta, gyvendama pietinėj įšleitėj tarp upių Isterio, arba Dunojaus, Tyrulės ir Niperio visu šiaurės Uksiniu pamariu, noris įvairiais vardais vadinama, vienok buvo didžiai garsi gilioj senovėj, nesgi turėjo pažines ir prekiojo ne vien su grekonimis, bet ir su egipčionimis, penicijonimis.
t-002vidutinis

Narbutas nurodė, kad Herodotas ir Strabonas egiptiečius bei finikiečius laikė pirmaisiais šventyklų dievams statytojais.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Lietuvių prisirišimas prie šventųjų miškų neišnyko iš karto, pasikeitus tikėjimui; vietos dokumentuose, senesniuose už XVIII amžių, tarp reikšmingesnių nekilnojamojo turto objektų randame nuolat minimus miškus: kartais kalbama apie mišką su kovarniais, tai reikštų seniai suaugusį mišką, nes tie paukščiai yra įpratę krauti lizdus aukščiausiuose medžiuose, tankiausiame miške ar nuošaliausiose vietose. Šventyklos Herodotas ir Strabonas tikina, kad egiptiečiai ir finikiečiai pirmieji pradėjo statyti šventyklas dievams arba pastatus, kuriuose jie būdavo garbinami. O persai ir kitos Rytų tautos dar ilgai tų statinių nežinojo; joms aukų atnašavimo vieta buvo kalnai.
t-003vidutinis

Narbutas aprašo finikiečių koloniją Gadirą už Heraklio stulpų kaip vietą, kur Viduržemio jūros laivai prekiavo su Okeano pakrančių gyventojais.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Kartaginiečiai visada įvairiai ir gyvai prekiavo ¡su Vakarais. Jų laivai plaukdavo už Heraklio stulpų, kur buvo finikiečių kolonija Gadira, šiandien Kadis, tinkama laivams įplaukti; ten iš Viduržemio jūros užsukdavo laivai, plaukę į Šiaurę prekių, be to, būdavo keičiamasi prekėmis ¡su atplaukusiais pakrančių, tolesnių Okeano vietovių gyventojais. Kiti plaukdavo iki Tarteso uosto, kuris buvo prie Bečio upės žiočių; čia ¡būdavo įsigyjama brangiųjų metalų, galbūt alavo ir gintaro.
t-004vidutinis

Senovėje žalčių garbinimas buvo visuotinis: indai, chaldėjai, egiptiečiai, persai, finikiečiai, graikai, romėnai, gotai ir dau gelis kitų tautų nebuvo laisvos nuo tų prietarų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Šiuos prietarus žinojo ir Lietuvos rusinai. Senovėje žalčių garbinimas buvo visuotinis: indai, chaldėjai, egiptiečiai, persai, finikiečiai, graikai, romėnai, gotai ir daugelis kitų tautų nebuvo laisvos nuo tų prietarų. Panašų į lietuvių elgesį su žalčiais Julijus Cezaris pastebėjo Pirėnų tautose9.
t-005vidutinis

Senovės tyrinėtojai netgi padarė gana taiklių prielaidų, jog finikiečių, o gal ir masiliečių pirkliai turėję savo pre kyvietes, arba emporiurnus, Prūsijoje; iš jų viena buvusi Ilelados pusiasalyje, Scurgon2 ramovėje, o antra ■— Kul nie prie Vyslos3.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

162 Pasak autorių, gintaringos pakrantės buvo pažįstamos dėl masiliečių prekybos, ypač alavu ir gintaru, išsiplėtusios ir suklestėjusios IV amžiuje prieš Kristaus gimimą1. Senovės tyrinėtojai netgi padarė gana taiklių prielaidų, jog finikiečių, o gal ir masiliečių pirkliai turėję savo prekyvietes, arba emporiurnus, Prūsijoje; iš jų viena buvusi Ilelados pusiasalyje, Scurgon2 ramovėje, o antra ■— Kulnie prie Vyslos3. Tačiau šie mokslininkų spėjimai, nesant aiškių įrodymų, turi likti prielaidomis, kad tose vietose buvusios pilaitės prekėms saugoti, kurias pastatė kažkokie senovės Baltijos jūros pirkliai.
t-214719vidutinis

Narbutas teigia, kad graikai, ypač masiliečiai, tęsė finikiečių tyrimus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Graikai, ypač masiliečiai, tęsė finikiečių tyrimus, bet rašė eilėmis, pavyzdžiui, apie argonautų kelionę; romėnai, kaip nugalėtojai, pažengė toliau, tačiau apie kraštus, esančius už Elbės ir Arkados žiočių, nepaliko jokių rašytinių
t-215366vidutinis

Jų laivai plaukdavo už Heraklio stulpų, kur buvo finikiečių koloni ja Gadira, šiandien Kadis, tinkama laivams įplaukti; ten iš Viduržemio jūros užsukdavo laivai, plaukę į Šiaurę pre kių, be to, būdavo keičiamasi prekėmis ¡su atplaukusiais pakrančių, tolesnių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Kartaginiečiai visada įvairiai ir gyvai prekiavo ¡su Vakarais. Jų laivai plaukdavo už Heraklio stulpų, kur buvo finikiečių kolonija Gadira, šiandien Kadis, tinkama laivams įplaukti; ten iš Viduržemio jūros užsukdavo laivai, plaukę į Šiaurę prekių, be to, būdavo keičiamasi prekėmis ¡su atplaukusiais pakrančių, tolesnių Okeano vietovių gyventojais. Kiti plaukdavo iki Tarteso uosto, kuris buvo prie Bečio upės žiočių; čia ¡būdavo įsigyjama brangiųjų metalų, galbūt alavo ir gintaro.
Visi teiginiai ir įrodymai (8 teiginiai, 10 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

prekiavo su:
Lietuva

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)—45
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)—34
Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių—11