Lietuvos istorijos žinių lobynas
grupe
5 teiginiai6 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 5 teiginiai ir visi 6 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–6 iš 6 rodomų įrašų
Finikiečiai buvo viena tautų, su kuriomis gilioje senovėje Lietuvos tauta turėjo pažinčių ir prekiavo.
PDF 43
Lietuvos tauta, gyvendama pietinėj įšleitėj tarp upių Isterio, arba Dunojaus, Tyrulės ir Niperio\nvisu šiaurės Uksiniu pamariu, noris įvairiais vardais vadinama, vienok buvo didžiai garsi gilioj\nsenovėj, nesgi turėjo pažines ir prekiojo ne vien su grekonimis, bet ir su egipčionimis,\npenicijonimis.
Narbutas nurodė, kad Herodotas ir Strabonas egiptiečius bei finikiečius laikė pirmaisiais šventyklų dievams statytojais.
PDF 264
Lietuvių prisirišimas prie šventųjų miškų neišnyko iš kar\nto, pasikeitus tikėjimui; vietos dokumentuose, senesniuose už\nXVIII amžių, tarp reikšmingesnių nekilnojamojo turto objektų\nrandame nuolat minimus miškus: kartais kalbama apie mišką\nsu kovarniais, tai reikštų seniai suaugusį mišką, nes tie paukš\nčiai yra įpratę krauti lizdus aukščiausiuose medžiuose, tan\nkiausiame miške ar nuošaliausiose vietose.\nŠventyklos\nHerodotas ir Strabonas tikina, kad egiptiečiai ir finikiečiai\npirmieji pradėjo statyti šventyklas dievams arba pastatus, ku\nriuose jie būdavo garbinami. O persai ir kitos Rytų tautos dar\nilgai tų statinių nežinojo; joms aukų atnašavimo vieta buvo\nkalnai.
Narbutas aprašo finikiečių koloniją Gadirą už Heraklio stulpų kaip vietą, kur Viduržemio jūros laivai prekiavo su Okeano pakrančių gyventojais.
PDF 153
Kartaginiečiai visada įvairiai ir gyvai prekiavo ¡su Vakarais. Jų laivai plaukdavo už Heraklio stulpų, kur buvo finikiečių koloni ja Gadira, šiandien Kadis, tinkama laivams įplaukti; ten iš Viduržemio jūros užsukdavo laivai, plaukę į Šiaurę pre kių, be to, būdavo keičiamasi prekėmis ¡su atplaukusiais pakrančių, tolesnių Okeano vietovių gyventojais. Kiti plaukdavo iki Tarteso uosto, kuris buvo prie Bečio upės žiočių; čia ¡būdavo įsigyjama brangiųjų metalų, galbūt alavo ir gintaro.
Senovėje žalčių garbinimas buvo visuotinis: indai, chaldėjai, egiptiečiai, persai, finikiečiai, graikai, romėnai, gotai ir dau gelis kitų tautų nebuvo laisvos nuo tų prietarų.
PDF 203
Šiuos prietarus žinojo ir Lietuvos rusinai. Senovėje žalčių garbinimas buvo visuotinis: indai, chaldė- jai, egiptiečiai, persai, finikiečiai, graikai, romėnai, gotai ir dau gelis kitų tautų nebuvo laisvos nuo tų prietarų. Panašų į lietu vių elgesį su žalčiais Julijus Cezaris pastebėjo Pirėnų tautose9.
Senovės tyrinėtojai netgi padarė gana taiklių prielaidų, jog finikiečių, o gal ir masiliečių pirkliai turėję savo pre kyvietes, arba emporiurnus, Prūsijoje; iš jų viena buvusi Ilelados pusiasalyje, Scurgon2 ramovėje, o antra ■— Kul nie prie Vyslos3.
PDF 158
162 Pasak autorių, gintaringos pakrantės buvo pažįstamos dėl masiliečių prekybos, ypač alavu ir gintaru, išsiplėtu sios ir suklestėjusios IV amžiuje prieš Kristaus gimimą1. Senovės tyrinėtojai netgi padarė gana taiklių prielaidų, jog finikiečių, o gal ir masiliečių pirkliai turėję savo pre kyvietes, arba emporiurnus, Prūsijoje; iš jų viena buvusi Ilelados pusiasalyje, Scurgon2 ramovėje, o antra ■— Kul nie prie Vyslos3. Tačiau šie mokslininkų spėjimai, nesant aiškių įrodymų, turi likti prielaidomis, kad tose vietose buvusios pilaitės prekėms saugoti, kurias pastatė kažkokie senovės Baltijos jūros pirkliai.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
107 ## Puslapis 107 Taip pat straipsnyje „Krūminė“ papasakosime padavimą apie Pokliaus ir tos deivės Krūminės dukters Nijolės vedybas. Čia tik pažymėsime, kad visose tautose, kuriose žinomas Plu tonas, jis apvesdinamas su pagrobtos į pragarą deivės dukteri mi. Egiptiečiai, finikiečiai, graikai, romėnai pasakojo tą patį.