Lietuvos istorijos žinių lobynas
Grupė
8 teiginiai10 įrašų1 ryšys
Šaltiniai ir citatos
Visi 8 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–8 iš 8 teiginių
Finikiečiai buvo viena tautų, su kuriomis gilioje senovėje Lietuvos tauta turėjo pažinčių ir prekiavo.
PDF 43
Lietuvos tauta, gyvendama pietinėj įšleitėj tarp upių Isterio, arba Dunojaus, Tyrulės ir Niperio visu šiaurės Uksiniu pamariu, noris įvairiais vardais vadinama, vienok buvo didžiai garsi gilioj senovėj, nesgi turėjo pažines ir prekiojo ne vien su grekonimis, bet ir su egipčionimis, penicijonimis.
Narbutas nurodė, kad Herodotas ir Strabonas egiptiečius bei finikiečius laikė pirmaisiais šventyklų dievams statytojais.
PDF 264
Lietuvių prisirišimas prie šventųjų miškų neišnyko iš karto, pasikeitus tikėjimui; vietos dokumentuose, senesniuose už XVIII amžių, tarp reikšmingesnių nekilnojamojo turto objektų randame nuolat minimus miškus: kartais kalbama apie mišką su kovarniais, tai reikštų seniai suaugusį mišką, nes tie paukščiai yra įpratę krauti lizdus aukščiausiuose medžiuose, tankiausiame miške ar nuošaliausiose vietose. Šventyklos Herodotas ir Strabonas tikina, kad egiptiečiai ir finikiečiai pirmieji pradėjo statyti šventyklas dievams arba pastatus, kuriuose jie būdavo garbinami. O persai ir kitos Rytų tautos dar ilgai tų statinių nežinojo; joms aukų atnašavimo vieta buvo kalnai.
Narbutas aprašo finikiečių koloniją Gadirą už Heraklio stulpų kaip vietą, kur Viduržemio jūros laivai prekiavo su Okeano pakrančių gyventojais.
PDF 153
Kartaginiečiai visada įvairiai ir gyvai prekiavo ¡su Vakarais. Jų laivai plaukdavo už Heraklio stulpų, kur buvo finikiečių kolonija Gadira, šiandien Kadis, tinkama laivams įplaukti; ten iš Viduržemio jūros užsukdavo laivai, plaukę į Šiaurę prekių, be to, būdavo keičiamasi prekėmis ¡su atplaukusiais pakrančių, tolesnių Okeano vietovių gyventojais. Kiti plaukdavo iki Tarteso uosto, kuris buvo prie Bečio upės žiočių; čia ¡būdavo įsigyjama brangiųjų metalų, galbūt alavo ir gintaro.
Senovėje žalčių garbinimas buvo visuotinis: indai, chaldėjai, egiptiečiai, persai, finikiečiai, graikai, romėnai, gotai ir dau gelis kitų tautų nebuvo laisvos nuo tų prietarų.
PDF 203
Šiuos prietarus žinojo ir Lietuvos rusinai. Senovėje žalčių garbinimas buvo visuotinis: indai, chaldėjai, egiptiečiai, persai, finikiečiai, graikai, romėnai, gotai ir daugelis kitų tautų nebuvo laisvos nuo tų prietarų. Panašų į lietuvių elgesį su žalčiais Julijus Cezaris pastebėjo Pirėnų tautose9.
Senovės tyrinėtojai netgi padarė gana taiklių prielaidų, jog finikiečių, o gal ir masiliečių pirkliai turėję savo pre kyvietes, arba emporiurnus, Prūsijoje; iš jų viena buvusi Ilelados pusiasalyje, Scurgon2 ramovėje, o antra ■— Kul nie prie Vyslos3.
PDF 158
162 Pasak autorių, gintaringos pakrantės buvo pažįstamos dėl masiliečių prekybos, ypač alavu ir gintaru, išsiplėtusios ir suklestėjusios IV amžiuje prieš Kristaus gimimą1. Senovės tyrinėtojai netgi padarė gana taiklių prielaidų, jog finikiečių, o gal ir masiliečių pirkliai turėję savo prekyvietes, arba emporiurnus, Prūsijoje; iš jų viena buvusi Ilelados pusiasalyje, Scurgon2 ramovėje, o antra ■— Kulnie prie Vyslos3. Tačiau šie mokslininkų spėjimai, nesant aiškių įrodymų, turi likti prielaidomis, kad tose vietose buvusios pilaitės prekėms saugoti, kurias pastatė kažkokie senovės Baltijos jūros pirkliai.
Narbutas teigia, kad graikai, ypač masiliečiai, tęsė finikiečių tyrimus.
PDF 335
Graikai, ypač masiliečiai, tęsė finikiečių tyrimus, bet rašė eilėmis, pavyzdžiui, apie argonautų kelionę; romėnai, kaip nugalėtojai, pažengė toliau, tačiau apie kraštus, esančius už Elbės ir Arkados žiočių, nepaliko jokių rašytinių
Jų laivai plaukdavo už Heraklio stulpų, kur buvo finikiečių koloni ja Gadira, šiandien Kadis, tinkama laivams įplaukti; ten iš Viduržemio jūros užsukdavo laivai, plaukę į Šiaurę pre kių, be to, būdavo keičiamasi prekėmis ¡su atplaukusiais pakrančių, tolesnių.
PDF 153
Kartaginiečiai visada įvairiai ir gyvai prekiavo ¡su Vakarais. Jų laivai plaukdavo už Heraklio stulpų, kur buvo finikiečių kolonija Gadira, šiandien Kadis, tinkama laivams įplaukti; ten iš Viduržemio jūros užsukdavo laivai, plaukę į Šiaurę prekių, be to, būdavo keičiamasi prekėmis ¡su atplaukusiais pakrančių, tolesnių Okeano vietovių gyventojais. Kiti plaukdavo iki Tarteso uosto, kuris buvo prie Bečio upės žiočių; čia ¡būdavo įsigyjama brangiųjų metalų, galbūt alavo ir gintaro.
Narbutas rašė, kad finikiečiai, egiptiečiai, graikai ir romėnai pasakojo apie Plutono vedybas su pagrobtos deivės dukterimi.
PDF 203
Šiuos prietarus žinojo ir Lietuvos rusinai. Senovėje žalčių garbinimas buvo visuotinis: indai, chaldėjai, egiptiečiai, persai, finikiečiai, graikai, romėnai, gotai ir daugelis kitų tautų nebuvo laisvos nuo tų prietarų. Panašų į lietuvių elgesį su žalčiais Julijus Cezaris pastebėjo Pirėnų tautose9.