Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Grupė

Egiptiečiai

9 teiginiai13 įrašų1 ryšys

Vikipedijos įžanga

Egiptiečiai (arab. المَصرِيُون = al-Masriyun, kopt. ⲣⲉⲙⲛ̀ⲭⲏⲙⲓ = remenkhēmi) – Afrikos tauta, susidariusi dabartinėje Egipto valstybėje. >90 mln. gyvena pačiame Egipte, taip pat turi didelę diasporą kitose arabų šalyse (Saudo Arabijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Jordanijoje, Libijoje ir kt.), Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Australijoje, Europoje (Italijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Graikijoje, Nyderlanduose). Egiptiečių nacija susideda iš Egipto arabų bei atskiros etnoreliginės grupės koptų. Vartoja arabų kalbą (Egipto arabų tarmė). Tikintieji – musulmonai sunitai, dalis išpažįsta krikščionybę (koptų).

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Egiptiečiai – senovės tauta, šiame šaltinyje apibūdinama per religinius papročius ir dievybių sampratas. Teodoras Narbutas rašė, kad jie prie iš chaldėjų perimto dangaus kūnų garbinimo pridėjo nemirtingais laikytų asmenų dievinimą, o dievybėmis laikė net gyvūnus, paukščius, roplius ir augalus. Egiptiečiai, kaip ir kelios kitos tautos, ugnį garbino kaip dievybę, o Narbutas juos taip pat priskyrė prie tautų, kurios senovėje garbino žalčius. Šaltinyje minima, kad egiptiečiai kryžiaus ženklu vaizdavo amžinąjį gyvenimą, todėl Serapio drabužiai esą buvo pažymėti daugybe kryžių. Jiems priskiriami ir Kamefiai, o apie Plutoną pasakota, kad jis vedė pagrobtos deivės dukterį; šie motyvai šaltinyje lyginami su kitų tautų tikėjimais.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

LietuvaEgiptiečiai

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
VeiklaŠaltinių nesutarimas
  • Garbino ugnį kaip dievybę.
  • Garbino dangaus kūnus, nemirtingais laikytus asmenis, taip pat gyvūnus, paukščius, šliužus ir augalus.
  • Garbinо žalčius.
  • Kryžiaus ženklu vaizdavo amžinąjį gyvenimą.
  • Pasakojo apie Plutono vedybas su pagrobtos deivės dukterimi.
  • Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.), rašė, kad egiptiečiai ugnį garbino kaip dievybę.
  • Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.), aiškino, kad egiptiečiai dangaus kūnų garbinimą perėmė iš chaldėjų ir pridėjo kitų būtybių bei daiktų dievinimą.
  • Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.), rašė, kad senovėje egiptiečiai nebuvo laisvi nuo žalčių garbinimo prietarų.
  • Narbutas, remdamasis šventojo Augustino teiginiu, rašė, kad egiptiečiai kryžiaus ženklu vaizdavo amžinąjį gyvenimą.
  • Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.), rašė, kad egiptiečiai pasakojo tą patį pasakojimą kaip finikiečiai, graikai ir romėnai.
Struktūra
  • Turėjo Kamefius.
  • Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.), nurodė, kad egiptiečiai turėjo savo Kamefius; tai pateikta jo aptariamame stabmeldiškų tikėjimų trejybės kontekste.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-005vidutinis

Narbutas rašė, kad egiptiečiai turėjo Kamefius, o Georgi juos siejo su japonų Kami ir slavų Tryzna.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Dar atkreipkime dėmesį, kad beveik kiekvienas bent kiek susiformavęs stabmeldiškas tikėjimas yra turėjęs savo trejybę. Indų trejybė - Brahma, Višnus ir Siva. Egiptiečiai turėjo savo Kamefius, japonai - dievus Kami, pono Georgi nuomone, visiškai tapačius Kamefiams, o šie savo ruožtu, matyt, atitinką slavų Tryzną.
t-219450vidutinis

Šventasis Au gustinas aiškiai teigia, kad egiptiečiai kryžiaus ženklu vaiz davo amžinąjį gyvenimą; tad Serapio, busimojo gyvenimo die vo, drabužiai buvo pažymėti daugybe kryžių.

Įrodymai (1)
t-003vidutinis

Narbutas aiškino, kad egiptiečiai prie iš chaldėjų perimto dangaus kūnų garbinimo pridėjo nemirtingais laikytų asmenų dievinimą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Egiptiečiai, giliai nugrimzdę į gamtos pažinimą, arba į pasaulio fizinį kintamumą, prie dangaus kūnų garbinimo, tuoj pat perimto iš chaldėjų, pridėjo asmenų, laikytų nemirtingais, dievinimą. Pagaliau dėl dauAntilucretius. - L. 9. - V. 897. 83 ## Puslapis 83 gybės savo žynių smulkmeniškiausių svarstymų jie ėmė laikyti dievybėmis menkiausius daiktus - net taip, kad tie išminčiai įsakė vargšams žmonėms keliaklupsčiauti prieš žvėris, paukščius, šliužus, augalus.
t-008vidutinis

Senovėje žalčių garbinimas buvo visuotinis: indai, chaldėjai, egiptiečiai, persai, finikiečiai, graikai, romėnai, gotai ir dau gelis kitų tautų nebuvo laisvos nuo tų prietarų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Šiuos prietarus žinojo ir Lietuvos rusinai. Senovėje žalčių garbinimas buvo visuotinis: indai, chaldėjai, egiptiečiai, persai, finikiečiai, graikai, romėnai, gotai ir daugelis kitų tautų nebuvo laisvos nuo tų prietarų. Panašų į lietuvių elgesį su žalčiais Julijus Cezaris pastebėjo Pirėnų tautose9.
t-004vidutinis

Narbutas rašė, kad egiptiečiai, finikiečiai, graikai ir romėnai pasakojo apie Plutono vedybas su pagrobtos deivės dukterimi.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Čia tik pažymėsime, kad visose tautose, kuriose žinomas Plutonas, jis apvesdinamas su pagrobtos į pragarą deivės dukterimi. Egiptiečiai, finikiečiai, graikai, romėnai pasakojo tą patį. Indai, kurių Plutonas vadinamas Mahadevu, priskiria jam žmoną, vardu Kali.
t-006vidutinis

Narbutas rašė, kad egiptiečiai, chaldėjai, persai, graikai, romėnai ir kitos tautos ugnį garbino kaip dievybę.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Vis dėlto ši pastaba mūsų nesulaiko: eisime mūsų pasirinktu keliu, vildamiesi, kad ir mūsų pastangos bus naudingos mūsų tėvynės istorijai. Šventoji ugnis Chaldėjai, persai, egiptiečiai, graikai, romėnai ir kiti kaip dievybę garbino ugnį. Gvebrai, ligi šiol išpažįstantys Zoroastro mokymą, įžiūri ugnyje Dievą, arba pasaulio visatos sielą, bet nemoka tos esybės pavadinti vardu.
t-001aukstas

Egiptiečiai buvo viena tautų, su kuriomis gilioje senovėje Lietuvos tauta turėjo pažinčių ir prekiavo.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių

Lietuvos tauta, gyvendama pietinėj įšleitėj tarp upių Isterio, arba Dunojaus, Tyrulės ir Niperio visu šiaurės Uksiniu pamariu, noris įvairiais vardais vadinama, vienok buvo didžiai garsi gilioj senovėj, nesgi turėjo pažines ir prekiojo ne vien su grekonimis, bet ir su egipčionimis, penicijonimis.
Visi teiginiai ir įrodymai (9 teiginiai, 13 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

prekiavo su:
Lietuva

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)—811
Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių—11
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)—01