Komentare nurodoma, kad bychovco kronikos rankraštį prieš 1830 m. Mogiliovcų dvare aptiko Ipolitas Klimaševskis; Aleksandras Bychovcas per teisėją Vincentą Janovskį 1834 m. persiuntė rankraštį Teodorui Narbutui. Komentare nurodoma, kad t. Narbuto prašomas Aleksandras Bychovcas perdavė rankraštį Vincentui Janovskiui; 1834.II.4 rankraštis buvo persiųstas T. Narbutui į Saurus.
Bychovco kronikos rankraštį prieš 1830 m. Aleksandro Bychovco Mogiliovcų dvaro b-koje aptiko Vilniaus gimnazijos mokytojas Ipolitas Klimaševskis. Dėl dalyvavimo 1831 m. sukilime turėdamas emigruoti į užsienį, jis tespėjo paskelbti dramatiškiausią Bychovco kronikos fragmentą — pasakojimą apie Vytauto brolio Žygimanto Kęstutaičio nužudymą 1440 m. Trumpoje pratarmėlėje apie rankraščio radimą Aleksandro Bychovco bibliotekoje I. Klimaševskis pirmasis šią kroniką įvertino
lapas tuščias ir jo antrojoje pusėje, t. y. paskutiniame rankraščio puslapyje, XVII a. rašysena buvę lenkiškai užrašyta: „Kronika Litewska z ruskiego języka na polski przettumaczona", nors iš tikrųjų rankraštis buvo ne vertimas iš vakarų rusų į lenkų kalbų, o tik pirmykščio, kirilica rašyto teksto transkripcija lotyniškai lenkiškais rašmenimis. Rankraščio pradžioje (1 . 1 —8) teksto paraštėse būta tos pačios rašysenos trumpų pastabų apie turinį lenkų kalba
Pavadinimas ,,Lietuvos metraštis, arba Bychovco kronika", kuris duotas šiam vertimui į lietuvių kalbą, nėra autentiškas. Rankraštis neturėjo jokio pavadinimo. „Bychovco kronika" jis buvo pramintas XIX a. pagal rankraščio savininką, Gardino gubernijos Volkovysko apskrities teisėją Aleksandrą Bychovcą.