Autorius

Vulfstanas

jūrininkas, IX amžius

11 teiginių13 įrašų0 ryšių

Vikipedijos įžanga

Vulfstanas (Vulfstanas iš Hedebiu) – IX a. pab. keliautojas ir pirklys. Tarnavo anglosaksų karaliui Alfredui Didžiajam. Apie patį Vulfstaną nieko nežinoma, galbūt jis buvęs danas ar anglosaksas. Tačiau istoriko ir teologo Orozijaus 890-893 m. kūrinio „Veikalas prieš pagonis“ (Historia adversus paganos) vertimas karaliaus Alfredo Didžiojo papildytas tekstu apie Europą į šiaurę nuo Dunojaus ir į rytus nuo Reino. Jame, tarpe kitų aprašymų minima Vulfstano kelionė Baltijos jūra ir jos metu surinktos žinios apie pajūrio tautas. Išlikęs aprašymas sukurtas senąja anglų kalba.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Vulfstanas buvo IX amžiaus jūrininkas ir keliautojas, kurio pasakojimai tapo vienu iš šaltinių apie aisčių gyvenimą. Šapoka nurodo, kad Vulfstanas lankėsi Prūsuose ir gana išsamiai aprašė aisčių gyvenimo būdą bei papročius. Daukanto veikale teigiama, kad jis Alfredo siųstas į Žemaičius prekybos reikalais, o grįždamas jūra keliavo nuo Hedeby Šlezvigo link Yslos. Vėlesniuose pasakojimuose Vulfstanui priskiriamos žinios apie vietos ponus, savarankiškas valdas, prekybinį Truso miestą ir mirusiųjų kūnų laikymą namuose, naudojant dirbtinį šaldymą. Vis dėlto pateikti šaltiniai nesutaria dėl jo kelionės vietos ir kai kurių pasakojimų apimties, todėl objekto aprašymo duomenys yra nepakankamai vienareikšmiai.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Pareigos ir vaidmuoŠaltinių nesutarimas
  • IX amžiaus jūrininkas ir keliautojas
  • Alfredo išsiųstas į Žemaičius prekybos teirautis
  • A. Šapoka jį apibūdina kaip IX amžiaus jūrininką; Teodoras Narbutas – kaip skandinavų arba Šiaurės keliautoją, apsilankiusį Estijoje IX amžiaus antrojoje pusėje.
  • Simonas Daukantas rašo, kad Vulfstaną į Žemaičius prekybos teirautis išsiuntė Alfredas; grįždamas jis pargabeno žinių.
Išvaizda
  • Buklus
  • Simonas Daukantas Vulfstaną tiesiogiai pavadina „bukliu jūreiviu“; tai šaltinio autoriaus vertinimas, o ne neutrali išvaizdos charakteristika.
GebėjimaiŠaltinių nesutarimas
  • Gana smulkiai aprašė aisčių gyvenimo būdą ir papročius
  • Jo raštai aiškiai rodė Lietuvos tautos kraštus, būdą, papročius ir elgesį
  • Rašė apie vietos ponus, turėjusius savarankiškas valdas
  • A. Šapoka nurodo, kad, būdamas Prūsuose, Vulfstanas gana smulkiai nupasakojo aisčių gyvenimo būdą ir papročius.
  • Simonas Daukantas taip apibūdina Vulfstano raštų turinį ir reikšmę savo veikalo pasakojime.
  • Teodoras Narbutas teigia, kad keliautojas Vulfstanas jau rašė apie tokius ponus; tai Narbuto pateiktas Vulfstano pasakojimo vertinimas.
Istorinė reikšmėŠaltinių nesutarimas
  • Jo aprašymai, pasak Teodoro Narbuto, buvo pagrindinis šaltinis žinioms apie Truso miestą
  • Jo pasakojimas perteikė žinių apie senovės prūsų paprotį kelis mėnesius laikyti mirusiųjų kūnus namuose
  • Narbutas rašo, kad be Šiaurės keliautojo Vulfstano aprašymų galbūt apskritai nieko nebūtų žinoma apie šį miestą.
  • Teodoras Narbutas, remdamasis Vulfstano pasakojimu, mini senovės prūsų dirbtinį šaldymą ir mirusiųjų kūnų laikymą namuose; tai Narbuto pateikiama Vulfstano pasakojimo informacija.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

IX a. jūrininkas Vulfstanas, buvęs Prūsuose, smulkiai nupasakojo aisčių gyvenimo būdą ir papročius.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tas pranešimas yra išlikęs iki mūsų laikų. **Keliautojai** mums paliko savo kelionių aprašymų, iš kurių taip pat šį tą sužinome apie aisčius. įdomiausiai minimi aisčiai IX amž. jūrininko Vulfstano pasakojime. Buvęs Prūsuose, jis gana smulkiai nupasakoja aisčių gyvenimo būdą ir papročius.
t-002vidutinis

Narbutas nurodo, kad pagal Vulfstano pasakojimą senovės prūsai kelis mėnesius namuose išlaikydavo mirusiųjų kūnus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Pagaliau atrodo, kad kai kurie iš tų pilkapių būdavo naudojami kaip visos šeimos kapai; pradedant juos pilti, būdavo galvojama apie vietas šeimos nariams, mirsiantiems vėliau6. Apie tai, kad, anot Vulfstano pasakojimo, senovės prūsai, panaudodami kažkokį dirbtinį šaldymą, mokėdavo keletą mėnesių išlaikyti namuose mirusių žmonių kūnus, bus rašoma kitame šio veikalo tome. Kai kuriuos žymius žmones Lietuvoje kartais laidodavo prie didelių akmenų, esančių laukuose.
t-003vidutinis

Narbutas pripažįsta, kad Vulfstanas ir kiti užsienio kronikininkai bei dokumentai nemini krivio.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Čia panagrinėsime dar trečią priekaištą, kuris galėjo būti iškeltas prieš krivio buvimą Prūsijoje praeityje, tai yra kad visiškas visų kitų istorijos šaltinių tylėjimas Dusburgiečio pranešimą apie tą krivį daro labai abejotiną. Tai tiesa, kad joks užsienio kronikininkas, joks istorijos šaltinis - nei Vulfstanas, nei Ditmaras Merzeburgiškis, nei Adomas Bremenietis, nei Helmoldas, nei lenkų kronikininkai, nei jokie dokumentai nė vienu žodžiu neužsimena apie krivį. Tačiau norint suvokti priekaišto esmę, reikia visą dalyką panagrinėti šiek tiek iš arčiau.
t-004vidutinis

Teodoras Narbutas Vulfstaną vadino skandinavų keliautoju ir nurodė, kad šis Estijoje apsilankė IX amžiaus antrojoje pusėje.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Aprašinėdamas prie Baltijos jūros esančius kraštus, kuriuos dėl senamadiškų kaprizų vadina salomis, jis rašo: „Taip pat mums pasakojo, kad toje jūroje esama daug kitų salų, kurių viena didžiulė vadinasi Estlandija1. Čia neminėsime skandinavų keliautojo Vulfstano pasakojimo apie Estiją; čia jis apsilankė IX amžiaus antrojoje pusėje. Apie tai kalbėsime toliau aprašydami Lietuvos dalykus**.
t-005vidutinis

Teodoro Narbuto vertinimu, be Vulfstano aprašymų apie prekybinį Truso miestą prie Drūsinės ežero galbūt nieko nebūtų žinoma.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Kiti, remdamiesi Vaiselijumi, vadina ją Hoggerland pagal mitinio tenykščio kunigaikščio Hogo, kunigaikštytės Pogezanijos tėvo, vardą. Daugiausiai dėmesio vertas šios provincijos prekybinis miestas Trusas prie Drūsinės ežero, buvęs, ko gero, ten, kur vėliau buvo įkurtas Elbliongas. Tačiau su tuo miestu susiję dalykai išnyksta priešistorinėje praeityje, jog net nežinome, ar buvo šio senovinio miesto pėdsakų prieš įkuriant Elbliongą. Jei neturėtume Siaurės keliautojo Vulfstano aprašymų, gal išvis nieko nežinotume apie šį miestą.
t-006vidutinis

Narbutas rašė, kad keliautojas Vulfstanas jau minėjo vietos ponus, turėjusius savarankiškas valdas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Antra apskritis buvo Kodinėnų valdos; tad įvairios aukštumos, nuo senovės stovėjusios pilaitės galėjo priklausyti įvairiems savininkams. Čia irgi nestigo ponų, turėjusių savarankiškas valdas. Apie juos jau rašė keliautojas Vulfstanas; jų karta išliko ligi šiol. Senovinė Kiedinių tvirtovė, kur vėliau įsikūrė vienuolynas, kita stovėjo tarp Tolkmito ir Frauenburgo, ant Tolko kalno.
t-007vidutinis

Jei netu rėtume Siaurės keliautojo Vulfstano aprašymų, gal išvis nieko nežinotume apie šį miestą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Kiti, remdamiesi Vaiselijumi, vadina ją Hoggerland pagal mitinio tenykščio kunigaikščio Hogo, kunigaikštytės Pogezanijos tėvo, vardą. Daugiausiai dėmesio vertas šios provincijos prekybinis miestas Trusas prie Drūsinės ežero, buvęs, ko gero, ten, kur vėliau buvo įkurtas Elbliongas. Tačiau su tuo miestu susiję dalykai išnyksta priešistorinėje praeityje, jog net nežinome, ar buvo šio senovinio miesto pėdsakų prieš įkuriant Elbliongą. Jei neturėtume Siaurės keliautojo Vulfstano aprašymų, gal išvis nieko nežinotume apie šį miestą.
Visi teiginiai ir įrodymai (11 teiginiai, 13 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Šaltinių sąrašas