Lietuvos istorijos žinių lobynas
Autorius
jūrininkas, IX amžius
11 teiginių13 įrašų0 ryšių
Vikipedijos įžanga
Vulfstanas (Vulfstanas iš Hedebiu) – IX a. pab. keliautojas ir pirklys. Tarnavo anglosaksų karaliui Alfredui Didžiajam. Apie patį Vulfstaną nieko nežinoma, galbūt jis buvęs danas ar anglosaksas. Tačiau istoriko ir teologo Orozijaus 890-893 m. kūrinio „Veikalas prieš pagonis“ (Historia adversus paganos) vertimas karaliaus Alfredo Didžiojo papildytas tekstu apie Europą į šiaurę nuo Dunojaus ir į rytus nuo Reino. Jame, tarpe kitų aprašymų minima Vulfstano kelionė Baltijos jūra ir jos metu surinktos žinios apie pajūrio tautas. Išlikęs aprašymas sukurtas senąja anglų kalba.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Vulfstanas buvo IX amžiaus jūrininkas ir keliautojas, kurio pasakojimai tapo vienu iš šaltinių apie aisčių gyvenimą. Šapoka nurodo, kad Vulfstanas lankėsi Prūsuose ir gana išsamiai aprašė aisčių gyvenimo būdą bei papročius. Daukanto veikale teigiama, kad jis Alfredo siųstas į Žemaičius prekybos reikalais, o grįždamas jūra keliavo nuo Hedeby Šlezvigo link Yslos. Vėlesniuose pasakojimuose Vulfstanui priskiriamos žinios apie vietos ponus, savarankiškas valdas, prekybinį Truso miestą ir mirusiųjų kūnų laikymą namuose, naudojant dirbtinį šaldymą. Vis dėlto pateikti šaltiniai nesutaria dėl jo kelionės vietos ir kai kurių pasakojimų apimties, todėl objekto aprašymo duomenys yra nepakankamai vienareikšmiai.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Pareigos ir vaidmuoŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| Išvaizda |
|
| |
| GebėjimaiŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| Istorinė reikšmėŠaltinių nesutarimas |
|
|
Patikrinti teiginiai
IX a. jūrininkas Vulfstanas, buvęs Prūsuose, smulkiai nupasakojo aisčių gyvenimo būdą ir papročius.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tas pranešimas yra išlikęs iki mūsų laikų. **Keliautojai** mums paliko savo kelionių aprašymų, iš kurių taip pat šį tą sužinome apie aisčius. įdomiausiai minimi aisčiai IX amž. jūrininko Vulfstano pasakojime. Buvęs Prūsuose, jis gana smulkiai nupasakoja aisčių gyvenimo būdą ir papročius.
Narbutas nurodo, kad pagal Vulfstano pasakojimą senovės prūsai kelis mėnesius namuose išlaikydavo mirusiųjų kūnus.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Pagaliau atrodo, kad kai kurie iš tų pilkapių būdavo naudojami kaip visos šeimos kapai; pradedant juos pilti, būdavo galvojama apie vietas šeimos nariams, mirsiantiems vėliau6. Apie tai, kad, anot Vulfstano pasakojimo, senovės prūsai, panaudodami kažkokį dirbtinį šaldymą, mokėdavo keletą mėnesių išlaikyti namuose mirusių žmonių kūnus, bus rašoma kitame šio veikalo tome. Kai kuriuos žymius žmones Lietuvoje kartais laidodavo prie didelių akmenų, esančių laukuose.
Narbutas pripažįsta, kad Vulfstanas ir kiti užsienio kronikininkai bei dokumentai nemini krivio.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Čia panagrinėsime dar trečią priekaištą, kuris galėjo būti iškeltas prieš krivio buvimą Prūsijoje praeityje, tai yra kad visiškas visų kitų istorijos šaltinių tylėjimas Dusburgiečio pranešimą apie tą krivį daro labai abejotiną. Tai tiesa, kad joks užsienio kronikininkas, joks istorijos šaltinis - nei Vulfstanas, nei Ditmaras Merzeburgiškis, nei Adomas Bremenietis, nei Helmoldas, nei lenkų kronikininkai, nei jokie dokumentai nė vienu žodžiu neužsimena apie krivį. Tačiau norint suvokti priekaišto esmę, reikia visą dalyką panagrinėti šiek tiek iš arčiau.
Teodoras Narbutas Vulfstaną vadino skandinavų keliautoju ir nurodė, kad šis Estijoje apsilankė IX amžiaus antrojoje pusėje.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Aprašinėdamas prie Baltijos jūros esančius kraštus, kuriuos dėl senamadiškų kaprizų vadina salomis, jis rašo: „Taip pat mums pasakojo, kad toje jūroje esama daug kitų salų, kurių viena didžiulė vadinasi Estlandija1. Čia neminėsime skandinavų keliautojo Vulfstano pasakojimo apie Estiją; čia jis apsilankė IX amžiaus antrojoje pusėje. Apie tai kalbėsime toliau aprašydami Lietuvos dalykus**.
Teodoro Narbuto vertinimu, be Vulfstano aprašymų apie prekybinį Truso miestą prie Drūsinės ežero galbūt nieko nebūtų žinoma.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Kiti, remdamiesi Vaiselijumi, vadina ją Hoggerland pagal mitinio tenykščio kunigaikščio Hogo, kunigaikštytės Pogezanijos tėvo, vardą. Daugiausiai dėmesio vertas šios provincijos prekybinis miestas Trusas prie Drūsinės ežero, buvęs, ko gero, ten, kur vėliau buvo įkurtas Elbliongas. Tačiau su tuo miestu susiję dalykai išnyksta priešistorinėje praeityje, jog net nežinome, ar buvo šio senovinio miesto pėdsakų prieš įkuriant Elbliongą. Jei neturėtume Siaurės keliautojo Vulfstano aprašymų, gal išvis nieko nežinotume apie šį miestą.
Narbutas rašė, kad keliautojas Vulfstanas jau minėjo vietos ponus, turėjusius savarankiškas valdas.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Antra apskritis buvo Kodinėnų valdos; tad įvairios aukštumos, nuo senovės stovėjusios pilaitės galėjo priklausyti įvairiems savininkams. Čia irgi nestigo ponų, turėjusių savarankiškas valdas. Apie juos jau rašė keliautojas Vulfstanas; jų karta išliko ligi šiol. Senovinė Kiedinių tvirtovė, kur vėliau įsikūrė vienuolynas, kita stovėjo tarp Tolkmito ir Frauenburgo, ant Tolko kalno.
Jei netu rėtume Siaurės keliautojo Vulfstano aprašymų, gal išvis nieko nežinotume apie šį miestą.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Kiti, remdamiesi Vaiselijumi, vadina ją Hoggerland pagal mitinio tenykščio kunigaikščio Hogo, kunigaikštytės Pogezanijos tėvo, vardą. Daugiausiai dėmesio vertas šios provincijos prekybinis miestas Trusas prie Drūsinės ežero, buvęs, ko gero, ten, kur vėliau buvo įkurtas Elbliongas. Tačiau su tuo miestu susiję dalykai išnyksta priešistorinėje praeityje, jog net nežinome, ar buvo šio senovinio miesto pėdsakų prieš įkuriant Elbliongą. Jei neturėtume Siaurės keliautojo Vulfstano aprašymų, gal išvis nieko nežinotume apie šį miestą.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 5 | 6 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 3 | 4 |
| Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995 | — | 2 | 2 |
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 1 | 1 |