Lietuvos istorijos žinių lobynas
autorius
jūrininkas, IX amžius
10 teiginiai8 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 10 teiginiai ir visi 8 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–10 iš 10 rodomų įrašų
IX a. jūrininkas Vulfstanas, buvęs Prūsuose, smulkiai nupasakojo aisčių gyvenimo būdą ir papročius.
PDF 39
Tas prane-\nšimas yra išlikęs iki mūsų laikų.\n**Keliautojai** mums paliko savo kelionių aprašymų, iš kurių\ntaip pat šį tą sužinome apie aisčius. įdomiausiai minimi aisčiai\nIX amž. jūrininko Vulfstano pasakojime. Buvęs Prūsuose,\njis gana smulkiai nupasakoja aisčių gyvenimo būdą ir papročius.
Narbutas nurodo, kad pagal Vulfstano pasakojimą senovės prūsai kelis mėnesius namuose išlaikydavo mirusiųjų kūnus.
PDF 373
Paga liau atrodo, kad kai kurie iš tų pilkapių būdavo naudojami kaip visos šeimos kapai; pradedant juos pilti, būdavo galvoja ma apie vietas šeimos nariams, mirsiantiems vėliau6. Apie tai, kad, anot Vulfstano pasakojimo, senovės prūsai, panaudodami kažkokį dirbtinį šaldymą, mokėdavo keletą mė nesių išlaikyti namuose mirusių žmonių kūnus, bus rašoma kitame šio veikalo tome. Kai kuriuos žymius žmones Lietuvoje kartais laidodavo prie didelių akmenų, esančių laukuose.
Narbutas pripažįsta, kad Vulfstanas ir kiti užsienio kronikininkai bei dokumentai nemini krivio.
PDF 421
Čia panagrinėsime dar trečią priekaištą, kuris galėjo būti iškeltas prieš krivio buvimą Prūsijoje praeityje, tai yra kad vi siškas visų kitų istorijos šaltinių tylėjimas Dusburgiečio pra nešimą apie tą krivį daro labai abejotiną. Tai tiesa, kad joks užsienio kronikininkas, joks istorijos šaltinis - nei Vulfstanas, nei Ditmaras Merzeburgiškis, nei Adomas Bremenietis, nei Helmoldas, nei lenkų kronikininkai, nei jokie dokumentai nė vienu žodžiu neužsimena apie krivį. Tačiau norint suvokti prie kaišto esmę, reikia visą dalyką panagrinėti šiek tiek iš arčiau.
Teodoras Narbutas Vulfstaną vadino skandinavų keliautoju ir nurodė, kad šis Estijoje apsilankė IX amžiaus antrojoje pusėje.
PDF 92
Aprašinėdamas prie Baltijos jūros esančius kraštus, kuriuos dėl senama diškų kaprizų vadina salomis, jis rašo: „Taip pat mums pasakojo, kad toje jūroje esama daug kitų salų, kurių viena didžiulė vadinasi Estlandija1. Čia neminėsime skandinavų keliautojo Vulfstano pasakojimo apie Estiją; čia jis apsilankė IX amžiaus antrojoje pusėje. Apie tai kalbėsime toliau aprašydami Lietuvos dalykus**.
Teodoro Narbuto vertinimu, be Vulfstano aprašymų apie prekybinį Truso miestą prie Drūsinės ežero galbūt nieko nebūtų žinoma.
PDF 357
Ki ti, remdamiesi Vaiselijumi, vadina ją Hoggerland pagal mitinio tenykščio kunigaikščio Hogo, kunigaikštytės Po- gezanijos tėvo, vardą. Daugiausiai dėmesio vertas šios provincijos prekybinis miestas Trusas prie Drūsinės eže ro, buvęs, ko gero, ten, kur vėliau buvo įkurtas Elblion- gas. Tačiau su tuo miestu susiję dalykai išnyksta prieš istorinėje praeityje, jog net nežinome, ar buvo šio seno vinio miesto pėdsakų prieš įkuriant Elbliongą. Jei netu rėtume Siaurės keliautojo Vulfstano aprašymų, gal išvis nieko nežinotume apie šį miestą.
Narbutas rašė, kad keliautojas Vulfstanas jau minėjo vietos ponus, turėjusius savarankiškas valdas.
PDF 358
Antra ap skritis buvo Kodinėnų valdos; tad įvairios aukštumos, nuo senovės stovėjusios pilaitės galėjo priklausyti įvairiems savininkams. Čia irgi nestigo ponų, turėjusių savaran kiškas valdas. Apie juos jau rašė keliautojas Vulfstanas; jų karta išliko ligi šiol. Senovinė Kiedinių tvirtovė, kur vėliau įsikūrė vienuolynas, kita stovėjo tarp Tolkmito ir Frauenburgo, ant Tolko kalno.
Jei netu rėtume Siaurės keliautojo Vulfstano aprašymų, gal išvis nieko nežinotume apie šį miestą.
PDF 357
Ki ti, remdamiesi Vaiselijumi, vadina ją Hoggerland pagal mitinio tenykščio kunigaikščio Hogo, kunigaikštytės Po- gezanijos tėvo, vardą. Daugiausiai dėmesio vertas šios provincijos prekybinis miestas Trusas prie Drūsinės eže ro, buvęs, ko gero, ten, kur vėliau buvo įkurtas Elblion- gas. Tačiau su tuo miestu susiję dalykai išnyksta prieš istorinėje praeityje, jog net nežinome, ar buvo šio seno vinio miesto pėdsakų prieš įkuriant Elbliongą. Jei netu rėtume Siaurės keliautojo Vulfstano aprašymų, gal išvis nieko nežinotume apie šį miestą.
Apie juos jau rašė keliautojas Vulfstanas; jų karta išliko ligi šiol.
PDF 358
Antra ap skritis buvo Kodinėnų valdos; tad įvairios aukštumos, nuo senovės stovėjusios pilaitės galėjo priklausyti įvairiems savininkams. Čia irgi nestigo ponų, turėjusių savaran kiškas valdas. Apie juos jau rašė keliautojas Vulfstanas; jų karta išliko ligi šiol. Senovinė Kiedinių tvirtovė, kur vėliau įsikūrė vienuolynas, kita stovėjo tarp Tolkmito ir Frauenburgo, ant Tolko kalno.
Buklus jūreivis Vulfstanas, išsiųstas Alfredo, di džiojo anglų viešpaties, arba karaliaus, į Žemaičius prekybos teirautis, nuo kur grįždamas tokias žinias būk pargabenęs.
PDF 48
Pereidamas skaitytojas tas dabar minavotas šiau rės pasakas, noris maž ką teranda tenai apie Lietu vos tautą ir jos kraštą iki 9 amžiaus, bet galan to amžiaus kelias vėl vyras, kurio raštai aiškiai jau ro do ne vien kraštus Lietuvos tautos, bet jos būdą, dobę ir apsiėjimus, su visu pavėdžius į viršiaus gre- konų ir rymionų minavotus*. Buklus jūreivis Vulfstanas, išsiųstas Alfredo, di džiojo anglų viešpaties, arba karaliaus, į Žemaičius prekybos teirautis, nuo kur grįždamas tokias žinias būk pargabenęs. Vulfstanas keliavęs jūra pagal nuo Hedaby, pre kyba pagirto Šlezvigo miesto, į įtaką Yslos.
Visa tą, ką čia dabar Vulfstanas pasakojo savo amžiuj, patvirtina paskesnieji Lietuvos tautos rašy tojai, ką tuojau alvienas skaitytojas regės.
PDF 50
Žemaičiai mokėję šaltį padirbti, dėl ko gi jų lavonai taip ilgai laikomi negedę: kaipo 2 bački alaus ar vandens lygia dalia žiemą ir vasarą mokėjo užšaldyti1. Visa tą, ką čia dabar Vulfstanas pasakojo savo amžiuj, patvirtina paskesnieji Lietuvos tautos rašy tojai, ką tuojau alvienas skaitytojas regės. Lyčius, dėl ko prašaleičiai žemaičius aestais vadino, yra vir- šiaus išguldytas.