Vulfstanas

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tas prane-\nšimas yra išlikęs iki mūsų laikų.\n**Keliautojai** mums paliko savo kelionių aprašymų, iš kurių\ntaip pat šį tą sužinome apie aisčius. įdomiausiai minimi aisčiai\nIX amž. jūrininko Vulfstano pasakojime. Buvęs Prūsuose,\njis gana smulkiai nupasakoja aisčių gyvenimo būdą ir papročius.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Paga­ liau atrodo, kad kai kurie iš tų pilkapių būdavo naudojami kaip visos šeimos kapai; pradedant juos pilti, būdavo galvoja­ ma apie vietas šeimos nariams, mirsiantiems vėliau6. Apie tai, kad, anot Vulfstano pasakojimo, senovės prūsai, panaudodami kažkokį dirbtinį šaldymą, mokėdavo keletą mė­ nesių išlaikyti namuose mirusių žmonių kūnus, bus rašoma kitame šio veikalo tome. Kai kuriuos žymius žmones Lietuvoje kartais laidodavo prie didelių akmenų, esančių laukuose.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Čia panagrinėsime dar trečią priekaištą, kuris galėjo būti iškeltas prieš krivio buvimą Prūsijoje praeityje, tai yra kad vi­ siškas visų kitų istorijos šaltinių tylėjimas Dusburgiečio pra­ nešimą apie tą krivį daro labai abejotiną. Tai tiesa, kad joks užsienio kronikininkas, joks istorijos šaltinis - nei Vulfstanas, nei Ditmaras Merzeburgiškis, nei Adomas Bremenietis, nei Helmoldas, nei lenkų kronikininkai, nei jokie dokumentai nė vienu žodžiu neužsimena apie krivį. Tačiau norint suvokti prie­ kaišto esmę, reikia visą dalyką panagrinėti šiek tiek iš arčiau.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Aprašinėdamas prie Baltijos jūros esančius kraštus, kuriuos dėl senama­ diškų kaprizų vadina salomis, jis rašo: „Taip pat mums pasakojo, kad toje jūroje esama daug kitų salų, kurių viena didžiulė vadinasi Estlandija1. Čia neminėsime skandinavų keliautojo Vulfstano pasakojimo apie Estiją; čia jis apsilankė IX amžiaus antrojoje pusėje. Apie tai kalbėsime toliau aprašydami Lietuvos dalykus**.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Ki­ ti, remdamiesi Vaiselijumi, vadina ją Hoggerland pagal mitinio tenykščio kunigaikščio Hogo, kunigaikštytės Po- gezanijos tėvo, vardą. Daugiausiai dėmesio vertas šios provincijos prekybinis miestas Trusas prie Drūsinės eže­ ro, buvęs, ko gero, ten, kur vėliau buvo įkurtas Elblion- gas. Tačiau su tuo miestu susiję dalykai išnyksta prieš­ istorinėje praeityje, jog net nežinome, ar buvo šio seno­ vinio miesto pėdsakų prieš įkuriant Elbliongą. Jei netu­ rėtume Siaurės keliautojo Vulfstano aprašymų, gal išvis nieko nežinotume apie šį miestą.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Antra ap­ skritis buvo Kodinėnų valdos; tad įvairios aukštumos, nuo senovės stovėjusios pilaitės galėjo priklausyti įvairiems savininkams. Čia irgi nestigo ponų, turėjusių savaran­ kiškas valdas. Apie juos jau rašė keliautojas Vulfstanas; jų karta išliko ligi šiol. Senovinė Kiedinių tvirtovė, kur vėliau įsikūrė vienuolynas, kita stovėjo tarp Tolkmito ir Frauenburgo, ant Tolko kalno.