Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Autorius

Tacitas

romėnų rašytojas, I amžiaus gale

11 teiginių15 įrašų0 ryšių

Tacitas šiame šaltinyje minimas kaip romėnų rašytojas, istorikas; jam priskiriami darbai „Germania“.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
GebėjimaiŠaltinių nesutarimas
  • Veikale „Germania“ aprašė aisčių gyvenimą, tikybą ir gintarą.
  • Turėjo žinių apie lietuvių tautą ir stengėsi ją aprašyti vadindamas estais.
  • Aprašė venedų padėtį: skyrė juos nuo sarmatų ir germanų, nurodė jų žemes, kaimynus ir geografines ribas.
  • Pateikė žinių apie sveonus ir jų turėtus didelius laivus.
  • Apibūdino gotus kaip nuo senų laikų kairiojoje Vyslos žemupio pakrantėje gyvenančią tautą.
  • I amžiaus pabaigoje; kaip nurodo A. Šapokos redaguota „Lietuvos istorija“ (1936 m.).
  • Teodoro Narbuto vertinimas veikale „Lietuvių tautos istorija“, t. 2 (1995 m.); kalbama apie Tacito gintaro aprašymą.
  • Teodoro Narbuto pateikiamas Tacito 46 skyriaus aprašymo perteikimas; „Lietuvių tautos istorija“, t. 2 (1995 m.).
  • Teodoro Narbuto perteikimas apie Tacito pateiktas žinias; „Lietuvių tautos istorija“, t. 2 (1995 m.).
  • Teodoro Narbuto perteikiamas Tacito aprašymas; „Lietuvių tautos istorija“, t. 2 (1995 m.).
Pareigos ir vaidmuoŠaltinių nesutarimas
  • Romėnų rašytojas, rašęs I amžiaus pabaigoje.
  • Romėnų istorikas, gyvenęs I amžiaus pabaigoje.
  • Veikale apie germanų papročius aprašė germanų gyvenamąsias vietas, gentis ir papročius, o vėliau perėjo prie Prūsijos pakrančių ir estų.
  • A. Šapokos redaguota „Lietuvos istorija“ (1936 m.).
  • Teodoro Narbuto apibūdinimas; „Lietuvių tautos istorija“, t. 2 (1995 m.).
Istorinė reikšmė
  • Pirmasis paminėjo mūsų krašto gyventojus veikale „Germania“.
  • A. Šapokos redaguota „Lietuvos istorija“ (1936 m.); Tacitas apibūdinamas kaip pirmojo amžiaus pabaigos romėnų rašytojas.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Tacitas I amžiaus gale veikale „Germania“ pirmasis paminėjo mūsų krašto gyventojus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Pirmutinis mūsų krašto gyventojus mini pirmojo amžiaus galo romėnų rašytojas Tacitas savo veikale „Germania". Jis juos vadina aisčiais _(aestii, aestiorum gentes)._ Kadangi Pabaltijy archeologinės iškasenos nerodo jokio kultūros pasikeitimo, tai reikia manyti, kad jau nuo naujojo akmens amžiaus čia bus gyvenę tie patys aisčiai.
t-002vidutinis

Tacitas veikale „Germania“ aisčiams paskyrė skyrelį ir trumpai aprašė jų gyvenimą, tikybą bei gintarą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Pirmas, kurs duoda platesnių žinių apie aisčius, yra I amž. gale gyvenęs romėnų istorikas Tacitas. Savo veikale _„Germania",_ kalbėdamas apie tautas, kurios yra anapus germanų, jis paskiria vieną skyrelį ir aisčiams. Ten jis trumpai aprašo aisčių gyvenimą, tikybą, būtinai paminėdamas ir jų gintarą.
t-003vidutinis

Teodoras Narbutas rašo, kad Tacitas gotus apibūdino kaip nuo senų laikų kairiojoje Vyslos žemupio pakrantėje gyvenusią tautą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Skandinavijos gotai nuo neatmenamų laikų buvo jūrų keliautojai, kartais prekiaudavo, bet dažniausiai plėšikaudavo; jų pirmoji veiklos vieta buvo Baltijos jūros pakrantės. Tacitas, vardydamas savo veikalo apie germanų papročius medžiagą, kurią paėmė iš senovės rašytojų memuarų, kalba apie gotus kaip tautą, nuo senų laikų gyvenančią kairiojoje Vyslos žemupio pakrantėje. Atrodo, kad jie vien prekiavo Baltijos jūros rytinės pakrantės produktais, ypač gintaru, kurį galėjo nugabenti net į Britaniją ir tiesiog pardavinėti jį kartaginiečiams.
t-004vidutinis

Teodoras Narbutas nurodo, kad I a. pabaigoje rašęs Tacitas po germanų aprašymo perėjo prie Prūsijos pakrančių ir estų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Matyt, priežastis yra ta, kad tuomet nebuvo jokios tautos, su kuria tiesiogiai galima būtų sieti šį pavadinimą. Tik Tacitas, rašęs I mūsų eros amžiaus pabaigoje, paminėjęs germanų gyvenamąsias vietas, jų kartas ir papročius ir baigdamas savo aprašymus galinga svebų tautos karta, kuri gyveno šiauriausiuose germanų kraštuose, galop pereina prie Prūsijos pakrančių ir prisimena estus. 2inių apie šį pavadinimą jis turbūt turėjo iš germanų, kurie visuomet taip gotiškai vadino šiuos kraštus ir žmones.
t-005vidutinis

Teodoras Narbutas Tacito estų aprašyme matė istorinę tiesą, kad Tacitas turėjęs žinių apie lietuvių tautą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Kai gintaras prikišamas prie ugnies, jis dega kaip dervingas medis dūmijančia, kvapnia liepsna ir kartu tampa minkštas lyg derva ar sakai“. Siame gana aiškiame Tacito aprašyme atsiskleidžia ta istorinė tiesa, kad jis turėjo žinių apie lietuvių tautą1, kurią stengėsi aprašyti vadindamas estais. Išnagrinėjęs Tacito geografiją, naujųjų laikų prūsų istorikas nustatė šią Estijos padėtį kaimyninių kraštų atžvilgiu2 3.
t-006vidutinis

Teodoras Narbutas rašo, kad Tacitas 46 skyriuje venedus skyrė nuo sarmatų ir germanų bei aprašė jų kaimynus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Tad atleiskime senovės autoriams, kurių geografinių žinių gavimo galimybės buvo labiau ribotos negu mūsų; jos pražuvo, mums liko vien spausdintos Plinijaus ištraukos arba kitų geografų traktatų fragmentai. Siek tiek labiau venedų reikalus aiškina Tacitas 46 skyriuje1. Jis sako, kad jie nepriklauso nei sarmatams, nei germanams, turi daug žemių, vakaruose teka Vysla; jų kaimynai — estai bei gitonai (§§ 66—80), šiaurėje — finai, pietuose — peucinai, o rytuose yra nežinomos sritys.
t-007vidutinis

Teodoras Narbutas nurodo, kad Tacitas jazigus laikė karinga gentimi, turėjusia rinktinę raitąją kariuomenę.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Plinijus teigia, kad jazigai gyveno prie Tisos upės. Tą pat sako ir Tacitas, nors jis anaiptol nepriskiria jų prie ramių žemdirbių, bet atvirkščiai — laiko juos karinga gentimi, turinčia rinktinę raitąją armiją. Jis nurodo, kad jie kariavo su svevų karaliaus Vanijaus Vanino vėliavomis, o pilietinio karo tarp Vespasiano ir Vitelijaus metu kovėsi romėnų gretose.
Visi teiginiai ir įrodymai (11 teiginiai, 15 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)—812
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)—22
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)—11