Autorius

Tacitas

romėnų rašytojas, I amžiaus gale

11 teiginių15 įrašų0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 11 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–11 iš 11 teiginių

t-001vidutinis

Tacitas I amžiaus gale veikale „Germania“ pirmasis paminėjo mūsų krašto gyventojus.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 32

Pirmutinis mūsų krašto gyventojus mini pirmojo amžiaus galo romėnų rašytojas Tacitas savo veikale „Germania". Jis juos vadina aisčiais _(aestii, aestiorum gentes)._ Kadangi Pabaltijy archeologinės iškasenos nerodo jokio kultūros pasikeitimo, tai reikia manyti, kad jau nuo naujojo akmens amžiaus čia bus gyvenę tie patys aisčiai.
t-002vidutinis

Tacitas veikale „Germania“ aisčiams paskyrė skyrelį ir trumpai aprašė jų gyvenimą, tikybą bei gintarą.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 39

Pirmas, kurs duoda platesnių žinių apie aisčius, yra I amž. gale gyvenęs romėnų istorikas Tacitas. Savo veikale _„Germania",_ kalbėdamas apie tautas, kurios yra anapus germanų, jis paskiria vieną skyrelį ir aisčiams. Ten jis trumpai aprašo aisčių gyvenimą, tikybą, būtinai paminėdamas ir jų gintarą.
t-003vidutinis

Teodoras Narbutas rašo, kad Tacitas gotus apibūdino kaip nuo senų laikų kairiojoje Vyslos žemupio pakrantėje gyvenusią tautą.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 83

Skandinavijos gotai nuo neatmenamų laikų buvo jūrų keliautojai, kartais prekiaudavo, bet dažniausiai plėšikaudavo; jų pirmoji veiklos vieta buvo Baltijos jūros pakrantės. Tacitas, vardydamas savo veikalo apie germanų papročius medžiagą, kurią paėmė iš senovės rašytojų memuarų, kalba apie gotus kaip tautą, nuo senų laikų gyvenančią kairiojoje Vyslos žemupio pakrantėje. Atrodo, kad jie vien prekiavo Baltijos jūros rytinės pakrantės produktais, ypač gintaru, kurį galėjo nugabenti net į Britaniją ir tiesiog pardavinėti jį kartaginiečiams.
t-004vidutinis

Teodoras Narbutas nurodo, kad I a. pabaigoje rašęs Tacitas po germanų aprašymo perėjo prie Prūsijos pakrančių ir estų.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 89

Matyt, priežastis yra ta, kad tuomet nebuvo jokios tautos, su kuria tiesiogiai galima būtų sieti šį pavadinimą. Tik Tacitas, rašęs I mūsų eros amžiaus pabaigoje, paminėjęs germanų gyvenamąsias vietas, jų kartas ir papročius ir baigdamas savo aprašymus galinga svebų tautos karta, kuri gyveno šiauriausiuose germanų kraštuose, galop pereina prie Prūsijos pakrančių ir prisimena estus. 2inių apie šį pavadinimą jis turbūt turėjo iš germanų, kurie visuomet taip gotiškai vadino šiuos kraštus ir žmones.
t-005vidutinis

Teodoras Narbutas Tacito estų aprašyme matė istorinę tiesą, kad Tacitas turėjęs žinių apie lietuvių tautą.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 90

Kai gintaras prikišamas prie ugnies, jis dega kaip dervingas medis dūmijančia, kvapnia liepsna ir kartu tampa minkštas lyg derva ar sakai“. Siame gana aiškiame Tacito aprašyme atsiskleidžia ta istorinė tiesa, kad jis turėjo žinių apie lietuvių tautą1, kurią stengėsi aprašyti vadindamas estais. Išnagrinėjęs Tacito geografiją, naujųjų laikų prūsų istorikas nustatė šią Estijos padėtį kaimyninių kraštų atžvilgiu2 3.
t-006vidutinis

Teodoras Narbutas rašo, kad Tacitas 46 skyriuje venedus skyrė nuo sarmatų ir germanų bei aprašė jų kaimynus.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 98

Tad atleiskime senovės autoriams, kurių geografinių žinių gavimo galimybės buvo labiau ribotos negu mūsų; jos pražuvo, mums liko vien spausdintos Plinijaus ištraukos arba kitų geografų traktatų fragmentai. Siek tiek labiau venedų reikalus aiškina Tacitas 46 skyriuje1. Jis sako, kad jie nepriklauso nei sarmatams, nei germanams, turi daug žemių, vakaruose teka Vysla; jų kaimynai — estai bei gitonai (§§ 66—80), šiaurėje — finai, pietuose — peucinai, o rytuose yra nežinomos sritys.
t-007vidutinis

Teodoras Narbutas nurodo, kad Tacitas jazigus laikė karinga gentimi, turėjusia rinktinę raitąją kariuomenę.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 111

Plinijus teigia, kad jazigai gyveno prie Tisos upės. Tą pat sako ir Tacitas, nors jis anaiptol nepriskiria jų prie ramių žemdirbių, bet atvirkščiai — laiko juos karinga gentimi, turinčia rinktinę raitąją armiją. Jis nurodo, kad jie kariavo su svevų karaliaus Vanijaus Vanino vėliavomis, o pilietinio karo tarp Vespasiano ir Vitelijaus metu kovėsi romėnų gretose.
t-008vidutinis

Tacitas niekam nerūpimas gulėjo kartu su kitomis jūros išmetamomis šiukšlėmis, kol mūsų supratimas nepakėlė jo reikšmės.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 90

Atvirkščiai, jis niekam nerūpimas gulėjo kartu su kitomis jūros išmetamomis šiukšlėmis, kol mūsų supratimas nepakėlė jo reikšmės. Sau beveik be jokios naudos renka natūralaus pavidalo, parduoda neapdorotą, net stebisi imdami už jį užmokestį. O kad tai yra medžių sakai, galima pažinti iš to, kad jame dažnai randama kai kurių žemės ir net skraidančių gyvūnų, kurie, pirmiausia apipilti skysčiu ir jam sukietėjus, užsidarė.
t-212109vidutinis

Tacitas pateikia žinių, kad sveonai turėjo daug didelių laivų.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 166

'tacitas, užsiminęs apie sveonus, pateikia žinių, kad jie turėjo daug didelių laivų1.
t-214021vidutinis

Tacitas sako, kad jie nepriklauso nei sarmatams, nei germanams, turi daug žemių, vakaruose teka Vysla; jų kaimynai — estai bei gitonai (.. 66—80), šiaurėje — finai, pietuose — peucinai, o rytuose yra nežinomos sritys.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 98

Jis sako, kad jie nepriklauso nei sarmatams, nei germanams, turi daug žemių, vakaruose teka Vysla; jų kaimynai — estai bei gitonai (§§ 66—80), šiaurėje — finai, pietuose — peucinai, o rytuose yra nežinomos sritys.
t-216132vidutinis

Tacitas žinojo apie šią žynių klasę, kadangi juos vadina miesto žyniais.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 290

Tacitas žinojo apie šią žynių klasę, kadangi juos vadina miesto žyniais