Stenderis

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Trumpiausiai į tai atsakome pateikdami Kuršo pamokslininko ir latvių gramatikos autoriaus Stenderio žodžius. Stenderis, neketindamas atsakyti į Tuntnano prielaidą, bet tiesiog aprašydamas istorinius-topografinius šios tautos bruožus, rašo: „Latvių kalba yra nutolusi nuo šiaurinių kaimynų estų kalbos taip, kaip dangus ir žemė. Ir nors pačiame Kuršo viduryje yra dvi apskritys, kur kaimiečiai tarpusavy kalbasi estiškai, o su svetimšaliais — latviškai, bet tai niekados neturėjo jokios įtakos latvių kalbai, nes estai nesimaišė su latviais ir su jais nesituokė“2.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Stenderis (latvių kalbos gramatikos autorius) straipsnyje apie tos tautos mitologiją aiškina mitologinių terminų kilmę su keistu nusistatymu: jokiu būdu nenori pripažinti jų kilmės iš graikų ar lotynų kalbų; nuobodžiausiai stengiasi surasti vietinių žodžių, kad tik nereiktų vartoti lotyniškų.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Papildydami žinias apie šią trečią lietuvių tautos sritį, norėdami toliau kalbėti apie bendrą istoriją, pateikiame čia Stenderio ištrauką2, įrodančią latvių genčių egzistavimą ir jų gyvenamąsias vietas: „Tikrieji latviai gyvena: 1) abiejose Kuršo ir Zemgalos kunigaikštystėse, taip pat Piltenės grafystėje; 2) toje Livonijos dalyje, kurią vadina Letlandija arba Latgala; 3) Lenkijos Livonijoje; 4) 1 Žemėlapis Kruzės veikale „Necrolivonica"**, 2 Lett. Gramm. 280 Lietuvoje prie Kuršo sienos, ypač dviejose liuteroniškose Žeimelio ir Biržų parapijose, kur pamaldos vyksta ne tik vokiečių, bet ir latvių kalbomis; 5) yra mažų kolonijų Prūsijoje prie Kuršių marių, kurios pavadintos jų vardu, nes tenykščiai žvejai buvo vadinami kuršiais

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Stenderis savo latvių mitologijoje prisimena, kad pats buvęs panašių, Auskučio sukeltų, neramumų liudytojas.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Veltui Stenderis savo latvių mitologijoje stengiasi išvedžioti, kad kriviai kilę iš rusų žemės, esančios į rytus nuo Livonijos, kadangi latviai tenykščius rusinus vadiną Kreews arba Kriws

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Stenderis dar sako, kad latviams Lauma reiškia tą patį, ką ir ragana.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Stenderis, kalbėdamas apie šį burtininkavimą, priduria: „Prisimenu iš savo jaunystės metų, kad dėl tokio bergždžio būrimo nekaltai nubaudė vieną žmogų“42.