Narbutas kritikavo Stenderio aiškinimą, kad kriviai kilę iš į rytus nuo Livonijos buvusios rusų žemės.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 292
Žyniai vilkėdavo įpras\ntu kitiems žmonėms drabužiu, būdavo susijuosę baltos drobės\njuosta, kuria apsivyniodavo septynis kartus.\nVeltui Stenderis savo latvių mitologijoje stengiasi išve\ndžioti, kad kriviai kilę iš rusų žemės, esančios į rytus nuo Li\nvonijos, kadangi latviai tenykščius rusinus vadiną Kreews ar\nba Kriws, nes tai buvo žemė, gyvenama slavų - krevičių, arba\nkrivičių, o to pavadinimo etimologija slavų kalboje gali būti\nkitokia. Arba šitaip vadinosi dėl to, kad buvo vieno tikėjimo\nkaip ir lietuviai.
Teodoras Narbutas, remdamasis Stenderio latvių gramatika, kėlė galimą vieno Odoakro vado vardo kildinimą iš latvių kalbos.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 317
Odoakras, tapęs karaliumi, prisiminė šią pranašystę ir pažadėjo 1 Šio vado vardas gali, būti kildinamas iš latvių kalbos; jis dia lekto atžvilgiu yra artimiausias herulų žodžiui duhkt, virti, griaudėti, kelti triukšmą (Stender. Lettische Gramm. S. 37). „E“ yra prieš- vardinis garsas, paverčiantis siekinį daiktavardžiu; taip Eduhka reiš kia ūmų, aistringai bet kokio žygio besiimantį žmogų.
Odoakras, tapęs karaliumi, prisiminė šią pranašystę ir pažadėjo 1 Šio vado vardas gali, būti kildinamas iš latvių kalbos; jis dia lekto atžvilgiu yra artimiausias herulų žodžiui duhkt, virti, griaudėti, kelti triukšmą (Stender.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 317
Odoakras, tapęs karaliumi, prisiminė šią pranašystę ir pažadėjo 1 Šio vado vardas gali, būti kildinamas iš latvių kalbos; jis dia lekto atžvilgiu yra artimiausias herulų žodžiui duhkt, virti, griaudėti, kelti triukšmą (Stender. Lettische Gramm. S. 37). „E“ yra prieš- vardinis garsas, paverčiantis siekinį daiktavardžiu; taip Eduhka reiš kia ūmų, aistringai bet kokio žygio besiimantį žmogų.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Vaidila (Wejdalotašn) Žemesnės kategorijos aukų atnašautojas, žynys, atnašau jantis aukas. Jų privilegija buvo atnašauti kasdienes aukas kiek vienoje vietoje, kiekvienam dievui atskirai arba visiems drau ge. Prūsijos kronikininkai išvardija tokias vaidilų pareigas : atnašauti dievams aukas, mokyti liaudį tikėjimo ir priklausan čių jam dalykų; šviesti žmones, mokant, kaip jie pagal dievų įsakymus privalo elgtis laikinajame gyvenime; melstis, idant permaldautų dievus, o tuo tikslu per naktinius pasirodymus maloniai aiškinti žyniams savo valią; laiminti žmones ir linkėti jiems visokeriopos gerovės; pagaliau abejotinais atvejais arba jeigu nutikdavo kokia nelaimė, padėti nelaimingajam ir nura minti jį apreiškus dievų valią.