Narbutas kritikavo Stenderio aiškinimą, kad kriviai kilę iš į rytus nuo Livonijos buvusios rusų žemės.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 292
Žyniai vilkėdavo įprastu kitiems žmonėms drabužiu, būdavo susijuosę baltos drobės juosta, kuria apsivyniodavo septynis kartus. Veltui Stenderis savo latvių mitologijoje stengiasi išvedžioti, kad kriviai kilę iš rusų žemės, esančios į rytus nuo Livonijos, kadangi latviai tenykščius rusinus vadiną Kreews arba Kriws, nes tai buvo žemė, gyvenama slavų - krevičių, arba krivičių, o to pavadinimo etimologija slavų kalboje gali būti kitokia. Arba šitaip vadinosi dėl to, kad buvo vieno tikėjimo kaip ir lietuviai.
Teodoras Narbutas, remdamasis Stenderio latvių gramatika, kėlė galimą vieno Odoakro vado vardo kildinimą iš latvių kalbos.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 317
Odoakras, tapęs karaliumi, prisiminė šią pranašystę ir pažadėjo 1 Šio vado vardas gali, būti kildinamas iš latvių kalbos; jis dialekto atžvilgiu yra artimiausias herulų žodžiui duhkt, virti, griaudėti, kelti triukšmą (Stender. Lettische Gramm. S. 37). „E“ yra priešvardinis garsas, paverčiantis siekinį daiktavardžiu; taip Eduhka reiškia ūmų, aistringai bet kokio žygio besiimantį žmogų.
Odoakras, tapęs karaliumi, prisiminė šią pranašystę ir pažadėjo 1 Šio vado vardas gali, būti kildinamas iš latvių kalbos; jis dia lekto atžvilgiu yra artimiausias herulų žodžiui duhkt, virti, griaudėti, kelti triukšmą (Stender.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 317
Odoakras, tapęs karaliumi, prisiminė šią pranašystę ir pažadėjo 1 Šio vado vardas gali, būti kildinamas iš latvių kalbos; jis dialekto atžvilgiu yra artimiausias herulų žodžiui duhkt, virti, griaudėti, kelti triukšmą (Stender. Lettische Gramm. S. 37). „E“ yra priešvardinis garsas, paverčiantis siekinį daiktavardžiu; taip Eduhka reiškia ūmų, aistringai bet kokio žygio besiimantį žmogų.
Tačiau apie tai rašoma Kurliandijos kle bono Stenderò veikale, iš kurio pateikiame išverstą iš 1 Karamzin.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 108-109
Tačiau apie tai rašoma Kurliandijos klebono Stenderò* veikale, iš kurio pateikiame išverstą iš 1 Karamzin. Istor. Hos. Ross. T. 1. S. 154. 2 Rozprawa. S. 103. 111 trauką: „Vienas aukšto laipsnio karininkas ir maloningas pažįstamas, kilęs iš mano buvusios parapijos, paskutinio turkų karo su rusų kariuomene metu lankėsi Mažojoje Tartarijoje ir, jo teisingumu neabejoju, suteikė man šių žinių
Stenderis buvo Kuršo pamokslininkas ir latvių gramatikos autorius.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 256
Trumpiausiai į tai atsakome pateikdami Kuršo pamokslininko ir latvių gramatikos autoriaus Stenderio žodžius. Stenderis, neketindamas atsakyti į Tuntnano prielaidą, bet tiesiog aprašydamas istorinius-topografinius šios tautos bruožus, rašo: „Latvių kalba yra nutolusi nuo šiaurinių kaimynų estų kalbos taip, kaip dangus ir žemė. Ir nors pačiame Kuršo viduryje yra dvi apskritys, kur kaimiečiai tarpusavy kalbasi estiškai, o su svetimšaliais — latviškai, bet tai niekados neturėjo jokios įtakos latvių kalbai, nes estai nesimaišė su latviais ir su jais nesituokė“2.
Narbutas remiasi Stenderio ištrauka, kurioje latvių gyvenamosios vietos nurodomos Kuršo ir Žemgalos kunigaikštystėse, Piltenės grafystėje, Livonijoje, Lenkijos Livonijoje, prie Kuršo sienos Lietuvoje ir Prūsijoje prie Kuršių marių.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 290-291
Papildydami žinias apie šią trečią lietuvių tautos sritį, norėdami toliau kalbėti apie bendrą istoriją, pateikiame čia Stenderio ištrauką2, įrodančią latvių genčių egzistavimą ir jų gyvenamąsias vietas: „Tikrieji latviai gyvena: 1) abiejose Kuršo ir Zemgalos kunigaikštystėse, taip pat Piltenės grafystėje; 2) toje Livonijos dalyje, kurią vadina Letlandija arba Latgala; 3) Lenkijos Livonijoje; 4) 1 Žemėlapis Kruzės veikale „Necrolivonica"**, 2 Lett. Gramm. 280 Lietuvoje prie Kuršo sienos, ypač dviejose liuteroniškose Žeimelio ir Biržų parapijose, kur pamaldos vyksta ne tik vokiečių, bet ir latvių kalbomis; 5) yra mažų kolonijų Prūsijoje prie Kuršių marių, kurios pavadintos jų vardu, nes tenykščiai žvejai buvo vadinami kuršiais
Veltui Stenderis savo latvių mitologijoje stengiasi išve džioti, kad kriviai kilę iš rusų žemės, esančios į rytus nuo Li vonijos, kadangi latviai tenykščius rusinus vadiną Kreews ar ba Kriws.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 290
Veltui Stenderis savo latvių mitologijoje stengiasi išvedžioti, kad kriviai kilę iš rusų žemės, esančios į rytus nuo Livonijos, kadangi latviai tenykščius rusinus vadiną Kreews arba Kriws
Stenderis dar sako, kad latviams Lauma reiškia tą patį, ką ir ragana.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 121
Stenderis dar sako, kad latviams Lauma reiškia tą patį, ką ir ragana.
Stenderis yra latvių kalbos gramatikos autorius.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 95
Stenderis (latvių kalbos gramatikos autorius) straipsnyje apie tos tautos mitologiją aiškina mitologinių terminų kilmę su keistu nusistatymu: jokiu būdu nenori pripažinti jų kilmės iš graikų ar lotynų kalbų; nuobodžiausiai stengiasi surasti vietinių žodžių, kad tik nereiktų vartoti lotyniškų.
Stenderis, kalbėdamas apie šį burtininkavimą, priduria: „Pri simenu iš savo jaunystės metų, kad dėl tokio bergždžio būri mo nekaltai nubaudė vieną žmogų“42.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 306
Stenderis, kalbėdamas apie šį burtininkavimą, priduria: „Prisimenu iš savo jaunystės metų, kad dėl tokio bergždžio būrimo nekaltai nubaudė vieną žmogų“42.
Stenderis, anot Narbuto, prisimena buvęs Auskučio sukeltų neramumų liudytojas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 157
Stenderis savo latvių mitologijoje prisimena, kad pats buvęs panašių, Auskučio sukeltų, neramumų liudytojas.
Stenderis yra pastebėjęs, kad latviai turėjo deivę, kurią va dino Dyža arba Dysza; savo ypatybėmis ji visiškai atitiko Pergrubę.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 131
Stenderis yra pastebėjęs, kad latviai turėjo deivę, kurią vadino Dyža arba Dysza; savo ypatybėmis ji visiškai atitiko Pergrubę.