Santrauka
S. Daukantas šiame šaltinyje minimas kaip istorikas, rašytojas; jam priskiriami darbai „Darbus senovės lietuvių ir žemaičių“, „Būdą senovės lietuvių“ ir kiti darbai.
Darbai
- „Darbus senovės lietuvių ir žemaičių“
- „Būdą senovės lietuvių“
- dviejų tomų „Lietuvos istoriją“
- pasaulinio turinio knygos
- raštai
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 S. Daukantas savo veikaluose žavėjosi ikikrikščioniškos Lietuvos praeitimi. |
| t-002 S. Daukantas atsiuntė Teodorui Narbutui Alberto Vijūko-Kojalavičiaus „Herbyną“ - Lietuvos bajorų giminių genealogijų rinkinį. |
| t-003 S. Daukantas „Darbų“ pratarmėje rašė, kad kūrinį skyrė ne mokytiems vyrams, o motinoms, pasakojančioms vaikams apie protėvius. |
| t-004 1—9, Wilno, 1835—1841), ir Simonas Daukantas (1793— 1864), rašęs lietuviškai. |
| t-005 Vilniaus universiteto aplinkoje susibūrė grupelė daugiausia iš Žemaitijos kilusių inteligentų (Simonas Daukantas, Simonas Stanevičius ir dar vienas kitas), kurie susitarė kryptingai plėtoti aukštosios kultūros kūrimo lietuvių (žemaičių) kalba darbą, o sykiu. |
| t-006 Istorikas ir teisininkas Simonas Daukantas (1793–1864) 1822 m. parašė pirmąją didelę Lietuvos istoriją lietuvių kalba, ji tarp entuziastų plito nuorašais. |
| t-007 Tiesa, Simonas Daukantas buvo parašęs savo Darbus žemai čių ir lietuvių, o Teodoras Narbutas dar tik rašė savo Lietuvių tautos istoriją. |