Narbutas siejo Plinijų su padavimu apie saulės, arba Apolono, garbinimą prie Baltijos jūros. Narbutas Plinijumi grindė teiginį, kad romėnų laivai prieš Kristaus gimimą plaukiojo Baltijos jūroje. Teodoro Narbuto pasakojime Plinijus spalius lokalizavo kairiojoje Dono pakrantėje, prie Kimerijos Bosporo.
100\n\n## Puslapis 100\n\n(Hyperborensis). Lietuvių liaudies rugiapjūtės dainose yra po\nsakis „saulės gaivinantis spindulys“, vartojamas pasakymas Ga\nru Kotu; matyt, tai primena padavimą apie Plinijaus14 pastebė\ntą saulės, arba Apolono, garbinimą prie Baltijos jūros, kur gar\nbinamoji saulė buvo vadinama Kovos. Apie tai plačiai kalba\nponas Riteris savo Siaurės senovės tyrimuose15.
Reikėtų surasti vidurį tarp tų dviejų kraštutinumų. Kad romėnų laivai prieš Kristaus gimimą plaukiojo po Bal tijos jūrą, nėra abejonės, nes tai aiškiai liudija Plinijus. Kad Viduržemio jūros pakrančių gyventojai palaikė prekybinius ry šius su Prūsijos gyventojais, renkančiais gintarą, taip pat tie sa7.
Apie šią tautą senovės ty rinėtojai ničnieko neaiškina. Plinijus rašo, kad spaliai buvę kairiojoje Dono pakrantėje, prie Kimerijos Bospo ro2; šis teiginys, paimtas iš senovės geografų ir esantis Plinijaus kompiliacijose, rodo, kad ši tauta buvusi labai sena, be to, Jordanas teigia, kad spaliai gyveno dabarti nėje Mazovijoje. Norint sužinoti Filimero žygio kryptį, reikia prisiminti, kad pirmiausia spaliai atvyko į tas Va karų šalis nuo Azovo jūros, o vėliau visi ar galbūt veik lesnė jų dalis keliavo su gotais.
Vėliau kalbėsime apie šio astronomo keliones, o dabar pasakysime tik tiek, jog visas jo apra šymas yra toks aiškus ir raiškus, kad nedera abejoti: tuo metiniai Prūsijos gyventojai nesivadino estais. Jie rinko gintarą Abalo saloje; jį pardavinėjo gotonai. Ši kelionė įvyko 340 metais prieš Kristaus gimimą; nuo tų laikų net iki Tacito senovės autoriai niekur nemini Estijos, nors kai kurie, kaip Diodoras Sicilietis, Melą ir net pats Pli- nijus, rėmęsis Pitėjo ir kitais kelionių Šiaurės jūromis aprašymais, estų nemini.
Ta citas mini Helvecones4, kurie, kaip sako kai kurie tyrinė tojai, gyvenę Pomeranijoje prie Helio5. Plinijus rašo, jog Hilleviones6, labai gausūs žmonės, gyveno Skandinavijo je. Pasvarsčius nepernelyg didelį Plinijaus geografinių aprašymų tikslumą, šiuose trijuose pavadinimuose gali ma lengvai įžvelgti lyvių protėvius, priklausiusius keltų- gerrnanų tautoms.
Pagaliau, papildydamas aprašymą, cituoju tą\npatį autorių: Welti, Hossii ir Karbony, — tai toliau į\nšiaurę prie Baltijos jūros gyvenusios gentys. Plinijus\nnetrukus rašė: „Sako, kad sarmatai, venedai, skirtai ir tū\nriai gyvena net ligi Vyslos“1. Taip išdėsčius dalyką, ar\nsugebės kas nors nubraižyti šių tautų žemėlapį?
